Stanislovas Pliateris

Stanislovas Pliateris
Gimė 1784 m. gegužės 10 d.
Senasis Daugėliškis, Abiejų Tautų Respublika
Mirė 1851 m. gegužės 8 d. (66 metai)
Volšteinas, Prūsijos karalystė
Tėvas Kazimieras Konstantinas Pliateris
Motina Izabelė Liudvika Borch
Sutuoktinis (-ė) Antonina Gajevska
Veikla Geografas, istorikas, karininkas.

Stanislovas Pliateris (1784 m. gegužės 10 d. Senajame Daugėliškyje, Abiejų Tautų Respublika – 1851 m. gegužės 8 d. Volšteine, Prūsijos karalystė) – istorikas, geografas, karininkas, Liudviko Pliaterio brolis.

Biografija

redaguoti

Gimė 1784 m. Senajame Daugėliškyje, Kazimiero Pliaterio ir Izabelės Borch šeimoje. 1806 m. įstojo į Napoleono kariuomenę kovojusią prieš Rusijos imperiją. 1815 m. įstojo į Lenkijos Kongreso karalystės kariuomenę, tapo artilerijos majoru, tačiau greitai pasitraukė į Prūsijos karalystę, kur atsidavė moksliniams tyrimams, rašė knygas apie Lenkijos ir Lietuvos istoriją ir geografiją.

  • Geografia wschodniej części Europy, czyli opis krajòw przez wielorakie narody sławiańskie zamieszkałych (Breslauja, 1825)
  • Wybór dzieł dramatycznych A. Kotzebue (Varšuva, 1826)
  • Lettres du roi de Pologne Jean Sobieski à la reine Marie Casimire pendant la campagne de Vienne 1683 (Paryžius, 1826)
  • Atlas historique de la Pologne (Poznanė, 1827)
  • Plan des sièges et batailles qui ont eu lieu en Pologne pendant le XVII et XVIII siècle accompagnés d’un texte explicatif (Breslauja, 1828)
  • Plan de siéges et batailles en Pologne pendant le XVII. et XVIII. siècle (1828)
  • Les Polonais au tribunal de l’Europe (Paryžius, 1831)
  • Mała encyklopedia polska (Lissa 1841-47, 2 Bde.)
  • Atlas statystyczny Polski i krajów okolicznych

Išnašos

redaguoti

Nuorodos

redaguoti

Literatūra

redaguoti
  • Plater. Meyers Konversations-Lexikon. 4. Auflage. Band 13, Bibliographisches Institut, Leipzig 1885–1892, S. 118.
  • Платер // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона: В 86 томах (82 т. и 4 доп.). – СПб., 1890–1907.
  • Русский биографический словарь: В 25 т. / под наблюдением А. А. Половцова. 1896–1918.