Stanislovas Iraklijus Liubomirskis
| Stanislovas Iraklijus Liubomirskis | |
|---|---|
| |
| Liubomirskiai | |
.jpg)
| |
| Herbas „Szreniawa“ | |
| Gimė | 1642 m. |
| Mirė | 1702 m. sausio 17 d. (~60 metų) |
| Tėvas | Jurgis Sebastijonas Liubomirskis |
| Motina | Konstancija Ligeza |
| Sutuoktinis (-ė) | Sofija Opalinska, Elžbieta Denhof |
 Vikiteka |
Stanislovas Iraklijus Liubomirskis |
Stanislovas Heraklis Liubomirskis (lenk. Stanisław Herakliusz Lubomirski, 1642 − 1702 m. sausio 17 d.) − Stambus Lenkijos magnatas, Karūnos didysis pastalininkis (1669), Karūnos dvaro maršalka (1673−1676), Karūnos didysis maršalka (1676−1702), Spišo seniūnas (iki 1700 m.). Šventosios Romos Imperijos kunigaikštis.
Biografija redaguoti
Stambios ir turtingos Lenkijos bajorų Liubomirskių giminės atstovas, herbp „Druzhina“ savininkas. Karūnos didžiojo etmono ir Karūnos didžiojo maršalkos Jurgio Sebastijono Liubomirskio (1616−1677) nuo pirmos santuokos su Konstancija Ligeza (1618−1648) vyresnysis sūnus. Turėjo brolius Jeronimą Augustiną, Aleksandrą Mykolą, Pranciškų Sebastijoną ir Jurgį Dominyką. Liubomirskių Lancuto linijos giminės pradininkas.
Rezidencijų Pulavuose, Černiakove (kur įkūrė bernardinų bažnyčią ir vienuolyną) ir Ujazdove (dabartiniu metu dalis Varšuvos) valdytojas. Nuo 1688 metų išrinko savo giminės rezidenciją Lancuto pilį.
Parašė eilę istorinių, filosofinių darbų lenkų ir lotynų kalbomis, atspausdintus didele dalimi jau po jo mirties.
1669 metais jam buvo paskirta Karūnos didžiojo pastalininkio pareigybė. 1673 metais Stanislovas Heraklis Liubomirskis, valdęs Spišo apskritį Slovakijoje, atsisakė nuo pretenzijų į Vengrijos karūną.
1670 metų rugsėjį-lapkritį kunigaikštis Stanislovas Heraklis Liubomirskis buvo ordinarinio seimo maršalka.
Buvo Lenkijos karaliaus Mykolo Kaributo Višnioveckio šalininkas, po to įėjo į magnatišką opoziciją, pasisakiusią prieš jo įpėdinio Jono Sobieskio politiką.
1673 metais Stanislovas Heraklis Liubomirskis gavo Karūnos dvaro maršalkos pareigybę, o nuo 1676 iki 1702 metų užėmė Karūnos didžiojo maršalkos pareigybę.
1700 metais perdavė Spišo seniūniją Slovakijoje valdyti savo vyresniam sūnui Janui Teodorui Liubomirskiui.
Buvo palaidotas Varšuvoje.
Šeima ir vaikai redaguoti
Stanislovas Heraklis Liubomirskis buvo vedęs du kartus. 1669 metais pirma santuoka buvo su Sofija Opalinska (1642−1675), Karūnos dvaro maršalkos Luko Opalinskio (1612−1662) ir Izabelės Tučinskos dukterimi. Vaikai:
- Kunigaikštytė Elžbieta Liubomirska (1669−1729), žmona nuo 1687 metų Karūnos didžiojo etmono ir Krokuvos kašteliono Adomo Mikalojaus Seniavskio (1666−1726)
1676 metais antrą kartą vedė Elžbietą Denhof (1656−1702), Karūnos didžiojo pakamario Teodoro Denhofo (m. 1684) ir Katerinos Pransiškos von Besen. Vaikai:
Literatūra redaguoti
- Stanisława Jasińska, Stanisława Herakliusza Lubomirskiego «Myśli o wieczności», 1968 Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto..