Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Stalo žaidimas dažniausiai žaidžiamas ant žaidimo lentos ar kitaip pažymėto žaidimo ploto su specialiais žaidimo komponentais (kauliukai, figūrėlės, kortelės).

Kiniškos šaškės, dar žinomos Halmos trims pavadinimu

Stalo žaidimų tipai

redaguoti

Stalo žaidimų yra labai daug ir įvairių, sukurtų skirtingoms amžiaus grupėms, reikalaujančių skirtingų žaidėjo savybių (strateginis mąstymas, diplomatiniai sugebėjimai, rankų miklumas, kūrybiniai gebėjimai) ir naudojančių skirtingus žaidimo komponentus. Tarp gausybės spalvingų žaidimų galima rasti tokių, kurie vysto vaiko raidą, padeda pažinti raides ir mokytis skaityti, lavina matematinius, loginius bei kūrybinius įgūdžius. Vis dažniau prie stalo žaidimų galima sutikti ir vyresnių, net ir garbaus amžiaus žmonių, susižavėjusių šia turininga ir užkrečiančia pramoga, kuri tampa lyg šeimos tradicija susirinkti prie bendro stalo. Neretai kalbant apie stalo žaidimus omenyje taip pat turimi ir klasikiniai žaidimai (šachmatai, šaškės, domino), kortų žaidimai ar vaidmenų žaidimai.

Istorija

redaguoti

Stalo žaidimai užėmė gana svarbią vietą daugumoje senovės civilizacijų. Seniausiu stalo žaidimu laikomas egiptietiškas Senet, rastas 4 tūkstantmečio prieš mūsų erą kapavietėse. Iš senųjų stalo žaidimų dabar plačiausiai žaidžiami šachmatai ir go.

Ilgą laiką beveik išimtinai aukštuomenės pramoga buvę stalo žaidimai, kaip idealus šeimos laisvalaikio leidimo būdas, išpopuliarėjo JAV XX amžiaus viduryje. Didžiausias pagyvėjimas po vėliau prarastų pozicijų kompiuteriniams ir konsolių žaidimams, „gyvų“ žaidimų rinkoje buvo juntamas 9-ajame dešimtmetyje, atsiradus kolekcionuojamiems kortų žaidimams (pvz., Magic: the Gathering) ir padidėjus modernių stalo žaidimų populiarumui.

Senoviniai žaidimai

redaguoti

Daugelis iki XX amžiaus sukurtų žaidimų buvo abstraktūs (Go, Mancala, Tablut) ar beveik abstraktūs (Šachmatai, Kiniški šachmatai) ir skirti dviem žaidėjams. Dauguma jų turi gilias tradicijas ir yra išsikovoję sportinio žaidimo teises. Tokie žaidimai yra beveik išimtinai be atsitiktinumo elementų. Seniausias iki šiol žaidžiamas žaidimas, kuriame yra atsitiktinumo faktorius, yra Nardai, naudojantis du šešetainius kauliukus.

Šiuolaikiniai žaidimai

redaguoti
 
Šiaurės Amerikos stalo žaidimai

Šiuo metu populiariausiais įvardinami stalo žaidimai Monopoly, Risk ir Game of Life buvo sukurti JAV daugiau kaip prieš pusę amžiaus.

Šiuolaikinius stalo žaidimus būtų galima dalyti į dvi grupes. Pirmojoje liktų vadinamo „amerikietiško stiliaus“ žaidimai. JAV, nepaisant išpopuliarėjusių anksčiau minėtų, nesudėtingų Monopoly ar Risk, buvo kuriami daug sudėtingesni ir strategine prasme „gilesni“ žaidimai. Acquire ir Diplomacy galima paminėti kaip tipinius tokių žaidimų pavyzdžius. JAV nuo aštuntojo dešimtmečio taip pat išpopuliarėjo kariniai žaidimai, kurie stengėsi kuo labiau priartėti prie tikros mūšio simuliacijos ir dėl to neretai užtrukdavę keletą ar net keliolika valandų. Tarp jų būtų galima paminėti ypač populiarų Squad Leader ir po jo sekusį Advanced Squad Leader.

Kitą stalo žaidimų grupę įprasta vadinti „vokiškojo stiliaus“, nors patys vokiečiai tokius žaidimus vadina Autorenspiele. Šie žaidimai dažnai orientuoti į šeimas, todėl apytikslis žaidimo laikas beveik nebūna didesnis nei 90 minučių. Dar kitaip vadinamuose „europietiškais“ žaidimuose, priešingai nuo Amerikoje kurtų produktų, ypač daug dėmesio skiriama žaidimo komponentų vizualinei pusei ir patvarumui. Čia taip pat daug lengviau varijuojama žaidimo temomis – nuo besistumdančių ant ledo pingvinų iki keliauninkų lenktynių traukiniais po Ameriką.

Paminėtini ir tokie pasaulinio populiarumo sulaukę stalo žaidimai, kaip: Ticket to ride, 2004 metais Vokietijoje pelnęs geriausio metų žaidimo (Spiel des Jahres) titulą ir iki šių dienų neprarandantis savo gerbėjų; lobių ieškojimo žaidimas Tobago, kurio dizainas buvo puikiai įvertintas; fantazija ir meniškumu persismelkęs vienas populiariausių vakarėlių žaidimų Dixit, taip pat pelnęs geriausio metų žaidimo titulą 2010 metais.

Be abejo, daugeliu atvejų šis skirstymas nėra visiškas tikslus. Europoje vis dažniau pasirodo rimtų karinių žaidimų, su puikia vizualine dalimi, o žaidimų kūrėjai iš Amerikos perima europietiškas tradicijas.

Kariniai žaidimai

redaguoti

Kariniuose stalo žaidimuose stengiamasi atkartoti istorinį mūšį paliekant laisvės žaidėjų sprendimams, bet kuo mažiau nukrypstant nuo tikrovės. Mūšių mastai dažnai smarkiai skiriasi – simuliuoti bandomi ir atskiri mūšių epizodai, ir ištisos karinės kampanijos.

Daugiausia karinių žaidimų yra vadinamojo hex-and-counter pobūdžio. Tokio tipo žaidimuose lenta padalyta į šešiakampius laukelius, o atspindėti įvairaus tipo pajėgas naudojamos nedidelės kartono kortelės. Taip pat galima sutikti blokelių žaidimų, kuriuose detalės išdėstomos taip, kad savo pajėgas matytų tik pats žaidėjas. Trečias dažniau sutinkamas variantas yra figūrėlių žaidimai. Juose kareivių ir technikos miniatiūros pagamintos iš plastiko, metalo ar sintetinės dervos.

Veiksmų baigčiai kariniuose žaidimuose nustatyti dažniausiai naudojami kauliukai ir specialios kortų malkos.

Labai paplitusi žaidimų tema – Antrasis pasaulinis karas. Taip pat daug dėmesio skiriama Napoleono karams, Pirmajam pasauliniam karui, JAV pilietiniam karui. Egzistuoja ir kūrinių fantastiniuose pasauliuose, sukurtų pagal grožinę literatūrą, filmus ar kompiuterinius žaidimus.

Taip pat skaitykite

redaguoti