Nikolajus Petrovas
| Nikolajus Petrovas rus. Никола́й Петро́вич Петро́в | |
|---|---|
| Gimė | 1834 m. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija |
| Mirė | 1876 m. liepos 13 d. (~42 metai) Ariča, Romos provincija, Italijos karalystė (1861–1946) |
| Veikla | rusų žanro tapytojas, Sankt Peterburgo dailės akademijos akademikas, keturiolikos maišto dalyvis, vienas iš „Dailininkų artelės“ steigėjų |
| Alma mater | Peterburgo imperatoriškoji dailės akademija |
Nikolajus Petrovas (rus. Никола́й Петро́вич Петро́в, 1834 m. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija – 1876 m. liepos 13 d. Ariča, Romos provincija, Italijos karalystė) – rusų žanro tapytojas, Sankt Peterburgo dailės akademijos akademikas, keturiolikos maišto dalyvis, vienas iš „Dailininkų artelės“ steigėjų.[1]
Biografija redaguoti
Nikolajus Petrovas gimė 1834 m. Sankt Peterburge, Rusijos imperijoje, miestiečių šeimoje. Studijavo Peterburgo dailės akademijoje. Jo klasei vadovavo profesorius Aleksejus Markovas. 1858 m. Petrovas gavo mažąjį sidabro medalį už piešimą iš natūros, kitais metais tą patį – medalį už paveikslą „Dailininko dirbtuvė“, kuris atnešė sėkmę parodoje. 1860 m. Petrovui buvo įteiktas didysis sidabro medalis už paveikslą „Trys vyrai iš Krylovo pasakų“.[1][2]
Už mažąjį aukso medalį Nikolajus Petrovas nutapė paveikslus „Krikščionys kaime“ ir „Nuotakos apžiūrėjimas“, tačiau šį medalį jis gavo tik 1862 m. už patį geriausią savo kūrinį – paveikslą „Pareigūno piršlybos siuvėjo dukrai“.[1][2]
1863 m. lapkričio 9 d. Nikolajus Petrovas dalyvavo Dailės akademijos keturiolikos studentų maište. Studentai atsisakė dalyvauti konkurse dėl didžiojo aukso medalio. Konkursas buvo skirtas Dailės akademijos 100-osioms gyvavimo metinėms. Nuo 1863 m. Nikolajus Petrovas buvo Sankt Peterburgo dailininkų artelės, kuriai vadovavo Ivanas Kramskojus, nariu. Buvo vienas šios artelės steigėjų.[3]
Petrovas dirbo ties nemaža dalimi užsakymų Peterburgo dailės artelei. Tai vaizdai, kuriuos jis atliko liuteronų bažnyčioms Kronštate, Ostrogožke, Senajame Oskole, Krasnodare ir kt. taip pat Petrovas nutapė Rusijos caro Nikolajaus I, carienės Aleksandros Fiodorovnos, caraitės Marijos Fiodorovnos, inžinieriaus pulkininko Šeniavskio, liaudies švietimo ministro Dmitrijaus Tolstojaus portretus ir kt.[1] [2]
Petrovas, dar prieš išeinant iš Dailės akademijos, sukūrė graviūras „Durininko portretas artelės patalpose“ ir „Berniukas, piešiantis ant namo sienos”.[1] [2]
1867 m. Nikolajui Petrovui suteiktas akademiko vardas už paveikslus „Valstietis bėdoje“ ir „Aukos cerkvei“. Vėliau Petrovas nutapė paveikslus „Du praeiviai“, „Šuns etiudas“ ir „Крестьянин-бобыль“. Be to, Petrovas nemažai dėstė ir turėjo piešimo pamokų.[1][2]
1873 m. Nikolajus Petrovas apsirgo tuberkulioze. Norėdamas pagerinti savo sveikatą ir tuo pačiu metu studijuoti užsienio tapybą, jis išvyko į Italiją. Italijoje nutapė: „Romos kaimo scena“, „Muzikantas“, „Smalsusuoliai aplink dailininką“, „Senis, siūlantis deimantus jaunai merginai“, „Berniukas gauna vynuogių“, „Virtuvės vidus“ ir kitas scenas iš Italijos gyvenimo bei gamtos. Tačiau Italijos klimatas negalėjo sustabdyti mirtinos ligos eigos ir 1876 m. liepos 13 d. Nikolajus Petrovas mirė.[1] [2]
Galerija redaguoti
-
Pareigūno piršlybos siuvėjo dukrai -
Nuotakos apžiūrėjimas -
Muzikantas
Nuorodos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Кондаков С. Н. Живописцы // Список русских художников к юбилейному справочнику Императорской Академии Художеств = Списокъ русскихъ художниковъ къ юбилейному справочнику Императорской Академіи Художествъ. – Санкт-Петербург: Императорская Академия художеств, 1914. – Т. II. – С. 132. – 453 с.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Новицкий А. Петровъ, Николай Петровичъ // Русский биографический словарь: В 25 т. = Русскій Біографическій Словарь / Под наблюдением председателя Императорского Русского Исторического Общества А. А. Половцова. – СПб.: Императорское Русское Историческое Общество, 1902. – Т. 13 «Павелъ, преподобный – Петръ (Илейка)». – С. 687. – 711 с.
- ↑ Лейкинд О.Л., Северюхин Д.Я. Артель художников. Историко-культурный интернет-портал „Энциклопедия Санкт-Петербурга". Международный благотворительный фонд им. Д.С. Лихачев.