Fraunhoferio linijos
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Fraunhoferio linijos – eilė spektrinių sugerties linijų, pastebėtų optiniame Saulės spektre ir pavadintų vokiečių fiziko J. fon Fraunhoferio garbei.
1802 m. anglų chemikas V. H. Volastonas pirmasis pastebėjo eilę tamsių linijų Saulės spektre. 1814 m. Fraunhoferis nepriklausomai nuo Volastono jas atrado ir išmatavo tų linijų bangų ilgius. Iš viso jis aprašė virš 570 linijų, o pagrindines 9 pavadino raidėmis nuo A iki K.
Vėliau Kirchhofas ir Bunzenas nustatė, kad kiekvienas cheminis elementas turi tik jam charakteringą spektrinių linijų seką ir padarė išvadą, kad tos linijos atsirado dėl tam tikrų elementų sugerties viršutiniuose Saulės sluoksniuose. Nors, tiesą sakant, kai kurios linijos atsiranda dėl Saulės šviesos sugerties deguonies molekulėmis Žemės atmosferoje.
Fraunhoferio linijų sąrašas redaguoti
Pagrindinės Fraunhoferio linijos, cheminiai elementai ir bangų ilgiai pateikti žemiau esančioje lentelėje:
| Pavadinimas | Elementas | Bangos ilgis (nm) |
|---|---|---|
| y | O2 | 898,765 |
| Z | O2 | 822,696 |
| A | O2 | 759,370 |
| B | O2 | 686,719 |
| C | H α | 656,281 |
| a | O2 | 627,661 |
| D1 | Na | 589,592 |
| D2 | Na | 588,995 |
| D3 (arba d) | He | 587,562 |
| e | Hg | 546,073 |
| E2 | Fe | 527,039 |
| b1 | Mg | 518,362 |
| b2 | Mg | 517,270 |
| b3 | Fe | 516,891 |
| b4 | Fe | 516,751 |
| b4 | Mg | 516,733 |
| c | Fe | 495,761 |
| F | H β | 486,134 |
| d | Fe | 466,814 |
| e | Fe | 438,355 |
| G' | H γ | 434,047 |
| G | Fe, CH | 430,790 |
| G | Ca, CH | 430,774 |
| h | H δ | 410,175 |
| H | Ca+ | 396,847 |
| K | Ca+ | 393,368 |
| L | Fe | 382,044 |
| N | Fe | 358,121 |
| P | Ti+ | 336,112 |
| T | Fe | 302,108 |
| t | Ni | 299,444 |
Linijos A ir B yra Žemės atmosferos deguonies molekulės sugerties juostos. C, F, G' ir h yra vandenilio Balmerio serijos linijos Hα, Hβ, Hγ ir Hδ linijos. D1 ir D2 yra neutralaus natrio dubleto linijos, E yra neutralios geležies linija, G yra molekulinė CH juosta plius geležies ir kalcio sugerties linijos, o H ir K – vieną kartą jonizuoto kalcio dubletas.
Dėl savo gerai žinomų bangos ilgių, Fraunhoferio linijos dažnai naudojamos medžiagų optinėms savybėms apibūdinti (lūžio rodiklis, šviesos dispersija).