Drujos valsčius
- Apie valsčių Kauno gubernijoje žr. Druisko valsčius.
55°47′š. pl. 27°26′r. ilg. / 55.79°š. pl. 27.44°r. ilg.
| Drujos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1939 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Milašava (XIX a.), Druja |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Dysnos apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Naugarduko vaivadija (1921–1922) Vilniaus žemė (1922–1926) Vilniaus vaivadija (1926–1939) |
Dysnos apskritis (1919–1925) Breslaujos apskritis (1926–1939) |
Drujos valsčius (rus. Друйская волость, lenk. gmina Druja) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje šiaurės Baltarusijos teritorijoje, pasienyje su Latvija. Centras – Druja, kurį laiką – Milašava.
.jpg)
Istorija redaguoti
Valsčius įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.[1] Po I pasaulinio karo perėjo Lenkijai.
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 3678 | 439 kiemai [2] | 59 | ||
| 1874 m. | 4374 | 347 kiemai [3] | 15 seniūnijų | 74 | |
| 1880 m. | 4869 | 347 kiemai [4] | 15 seniūnijų | 76 | |
| 1885 m. | 4845 | 415 kiemų [5] | 15 seniūnijų | 76 | |
| 1890 m. | 5182 | 430 kiemų [6] | 15 seniūnijų | 76 | |
Vadovai redaguoti
Suskirstymas redaguoti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[8] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[9] |
|---|---|---|
| Dedina | Дединское I | Dziedzino 1 |
| Druika | Друецкое | Drujka |
| Dzedzina | Дединское II | Dziedzino 2 |
| Idalta | Идолтовское | Idołta |
| Kanstantinava | Константиновское | Konstantynowo |
| Kozakava | Козаковское | Kozakowo |
| Kricevičai | Крицевичское | Krzycewicze |
| Malkauščina | Мальковское | Małkowszczyzna |
| Pančėnai | Пончанское I, Пончанское II |
Pączany 1, Pąszany 2 |
| Ryžauščina | Рыжевское | - |
| Salkos | Сальковское | Salki |
| Stoikos | Стоецкое | Stójki |
| Užubalis | Заболотское | Zabłocie |
| Zadruika | Задруйское | - |
| Iš viso: | 15 seniūnijų | 13 seniūnijų |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 144 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 292 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 294 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 331 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 331 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 508 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 417 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 103–105 psl.
- ↑ Druja. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 166 psl. (lenk.)