Britų Kolumbijos kolonija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Britų Kolumbija (angl. Colony of British Columbia) buvo Britų imperijos kolonija Šiaurės Amerikoje nuo XVIII a. iki 1871 m. Ankstyvuoju laikotarpiu apėmė dabartinės Kanados Britų Kolumbijos valstijos pietus ir JAV Oregono bei Vašingtono valstijas. Vėlesniuoju laikotarpiu sutapo su Kanados Britų Kolumbijos valstijos teritorija.

British Columbia Britų Kolumbija
Britų Šiaurės Amerikos valda
← 1794 – 1871 →
Vėliava
Location of Britų Kolumbija Britų Kolumbija ir kitos kolonijos 1867 m.
Sostinė	Fort Vancouver (iki 1846) Fort Viktorija (1846-1871)
Valdymo forma	kolonija
Era	Imperializmas
- Teisių pareiškimas	1794 m.
- Prijungta prie Kanados	1871 m.

Raida

Ikikolonijiniais laikais Britų Kolumbijos teritorijoje klestėjo aukšto lygio Šiaurės vakarų kranto indėnų (tlingitų, haidų ir kt.) kultūra. Pirmasis čia išsilaipinęs europietis buvo ispanas Juan Pérez 1774 m., o po ketverių metų vietoves ištyrinėjo britas James Cook. Abi šalys pareiškė pretenzijas į šį išteklių turtingą ir tankiai gyvenamą regioną. Aktyvesni kolonizacijoje buvo britai. 1792 m. britas Alexander Mackenzie buvo pirmasis žmogus, pasiekęs šį regioną sausuma, t. y. perėjęs visą Amerikos žemyną.

Britų Hadsono įlankos kompanija regione įsteigė du didelius kailių prekybos rajonus. Šiaurinė dalis, į šiaurę nuo Tompsono upės vandenskyros, buvo vadinama Naująja Kalėdonija, o pietinė (Kolumbijos baseinas daugiausia dab. JAV šiaurės vakaruose) – Kolumbijos rajonu arba Oregono žeme. Kaip atskiros kolonijos buvo valdomos Vankuverio sala ir Karalienės Karolinos salos. Svarbiausias regiono miestas buvo Fort Vankuver Kolumbijoje.

1846 m. Vašingtono sutartimi britai buvo priversti atiduoti didelę dalį savo valdų (į pietus nuo 49 lygiagretės) JAV. Administracinis centras buvo perkeltas į Viktorijos fortą. Tuo metu jame tebuvo apie 150 kolonistų.

Kolonijos vystymąsį labai paskatino regione rastas auksas ir viena po kitos čia kilusios aukso karštinės. Viena pirmųjų buvo 1857 m. Freizerio kanjono aukso karštinė, kuomet per keletą dienų į regioną suplūdo keliolika tūkstančių aukso ieškotojų. Siekdama geriau kontroliuoti savo valdą, 1858 m. britai ją pavertė oficialia karūnos kolonija. Pirmuoju jos gubernatoriumi tapo James Douglas.

Kartojantis aukso karštinėms, kolonijos gubernatoriai siekė konsolidacijos. 1863 m. prie kolonijos prijungtos Karalienės Karolinos salos, taip pat aukso turtingos teritorijos šiaurėje (Stikino teritorijos), 1866 m. – Vankuverio sala. Tokiu būdu ji įgijo dabartinės valstijos teritoriją ir formą. Vyko karai su vietos indėnais.

Po to, kai 1867 m. rytinėje žemyno pakrantėje buvo sukurta Kanados Konfederacija, buvo pradėta galvoti apie Britų Kolumbijos prisijungimą prie jos, nepaisant didelio geografinio atstumo. 1871 m. Britų Kolumbija prisijungė prie Kanados, tapdama šeštąja jos valstija.

Gubernatoriai

• James Douglas, 1858–1864;
• Frederick Seymour, 1864–1869;
• Anthony Musgrave, 1869–1871.