Aimarų kalbos
| Aimarų kalbos | |
| Paplitimas | Bolivija, Peru, Čilė, Argentina |
|---|---|
| Kalbų skaičius | 2 |
| Kilmė | aimarų |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
| Klasifikacija | aimarų, chakarų/kauki |
Aimarų kalbos (isp. Lenguas aimaras, taip pat Jaqi, Aru, Jaqui, Aimara, Haki) – viena iš dviejų kalbų šeimų, kartu su kečujų kalbomis, dominuojančių centriniuose Anduose, Pietų Amerikoje.
Šiai indėnų kalbų šeimai priskiriamos kalbos:
- Aimarų kalba yra viena iš daugiausiai vartojamų Pietų Amerikos indėnų kalbų kartu su kečujų ir gvaranių kalba. Vartojama Andų aimarų.
- Chakarų kalba (Jaqaru) vartojama tarp Peru kalnuose gyvenančių etninių indėnų, kurių 1970–ųjų pabaigoje buvo 2–3 tūkst. žmonių. Senovėje kalbėjo chakarų kalba, vėliau pradėjo naudoti giminingą aimarų kalbą, kuri taip pat artima kauki (Kawki) dialektui.
Paplitimas redaguoti
Aimarų kalbą vartoja 2,2 mln. žmonių Bolivijoje, 350 tūkst. Peru, šiek tiek Čilėje ir Argentinoje. Chakarų kalba šneka 725 žmonės Peru centrinėje dalyje, kauki – tik 9 gyvi šios kalbos naudotojai (2005 m. duomenimis). Kauki blogai ištirta ir anksčiau buvo laikoma atskira kalba, tačiau tyrimai vietose parodė didelį tarpusavio supratimą tarp kauki ir chakarų kalbų.