Juozas Purickis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Asta M. (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: '''Juozas Purickis''' (gimė 1883 m. balandžio 19 d. Trakų apskrityje, Jiezno valsčiuje, mirė 1934 m. spalio 25 d. Kaune) – publicistas, visuomenės veik...
 
Asta M. (aptarimas | indėlis)
Eilutė 26:
Išleido Lietuvos istorijos, teisės, protestantizmo istorijos Lietuvoje veikalų lietuvių, vokiečių, prancūzų kalbomis. Parašė etnografinę studiją apie [[gardinas|Gardiną]].
 
J. Purickis rašė tautos ir visuomenės, [[politika|politikos]] ir [[kultūra|kultūros]] temomis, šimtai jo straipsnių buvo skirti okupuoto [[Vilnius|Vilniaus]] problemoms aptarti. Rašė lengvu stiliumi, aiškiai, konkrečiai. Rašysena stambi, “ornamentuota”, sunkiai įskaitoma. Tekstus neperrašinėdamas siųsdavo į redakcijas, tad jie būdavo autoriaus gerokai pribraukyti.
Dr. J. Purickis kaip žurnalistas ir žurnalistikos pedagogas atsiskleidžia leidinyje “Žurnalisto profesija”, išleistame 1933 m. anuomet buvo rašyta skaitytojams, žurnalistikos besimokantiems namų sąlygomis.
 
J. Purickis, plataus spektro istorikas, pasižymėjęs didelėmis politinėmis įžvalgomis, [[žurnalistika|žurnalistikai]] skyrė ypatingą dėmesį, matė joje didžiulį vaidmenį. ''„Mūsų laikais didžiausiu kultūrintoju yra, be abejo, spauda'', - rašė J. Purickis. – ''Ypač periodinė spauda, arba laikraščiai. Laikraštis yra didesnis kultūrininkas negu mokykla, dėl to kad mokyklą žmogus lanko dažniausia ne ilgiau kaip keletą arba keliolika metų, o spaudą mūsų laikų žmogus skaito nuo to laiko, kada pramoko skaityti, ligi grabo lentos“.''
 
''Žurnalistas yra visuomenininkas par excellence,'' - mano J. Purickis. – ''Žurnalistai privalėtų save laikyti tautos elitu, rinktiniais žmonėmis, visuomenės druska ir šviesa“. Jis išvardija geram žurnalistui privalomas savybes: valia ir energija, veiklumas ir darbštumas, ištvermingumas ir mandagumas ir t.t.''
 
 
== Šaltinis ==