Jost Gippert: Skirtumas tarp puslapio versijų

1972 m. Gippertas baigė Leibnizo [[Gimnazija|gimnaziją]] [[Esenas|Essene]], Vokietijoje. 1972–1977 m. [[Marburgo universitetas|Marburgo universitete]] ir [[Berlyno laisvajame universitete]] studijavo lyginamąją kalbotyrą, [[Indologija|indologiją]], [[japanologijąJaponologija|japonologiją]] ir [[Sinologija|sinologiją]]. 1977 m. už darbą apie indoeuropiečių kalbų infinityvinių konstrukcijų sintaksę jam buvo suteiktas filosofijos mokslų daktaro laipsnis. 1977–1990 m. buvo [[Berlynas|Berlyno]], [[Viena|Vienos]] ir [[Zalcburgas|Salzburgo]] universitetų mokslinis bendradarbis ir docentas. Būdamas [[Bambergas|Bambergo]] universiteto kompiuterinės orientalistikos mokslinis asistentasasistentu, 1991 m. apgynė habilitacijos darbą apie iranėnų kalbų skolinius armėnų ir gruzinų kalbose.

Gippertas yra [[TITUS (project)|TITUS project]] (Indoeuropiečių kalbų ir tekstų tezauras) įkūrėjas (1987) ir vadovas.<ref>[http://titus.uni-frankfurt.de/indexd.htm „The TITUSProject“] Retrieved 2 March 2016</ref> Projekto tikslas yra padaryti prieinamą skaitmeninę visų indoeuropiečių ir joms kaimyninių kalbų tekstų bazę. 1999 m. inicijavo [[ARMAZI]] projektą (Caucasian Languages and Cultures: Electronic Documentation),<ref>[http://armazi.uni-frankfurt.de/framed.htm „The ARMAZI Project“] Retrieved 2 March 2016</ref>, kurio tikslas buvo surinkti visų Kaukazo kalbų medžiagą. Iš šio projekto 2012 m. radosi Nacionalinis gruzinų kalbos tekstynas (Georgian National Corpus, GNC). 2011–2014 m. Gippertas vadovavo Vokietijos Heseno žemės mokslo tyrimų programos Landes-Offensive zur Entwicklung Wissenschaftlich-ökonomischer Exzellenz ([[LOEWE (projektas)|LOEWE projektas]]) skaitmeninės humanitarikos centrui Digital Humanities Hessen: Integrated Processing and Analysis of Text-based Corpora, kuriame bendradarbiavo [[Frankfurto universitetas|Frankfurto prie Maino Goethe’s universitetas]] ir [[Darmštato technikos universitetas|Darmstadto techninis universitetas]] bei Laisvasis vokiškasis rėmimo fondas, Frankfurto prie Maino Goethe’s muziejus.