Lietuvos ir Norvegijos santykiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 39:
=== Pirmieji kontaktai iki 1918 m. ===
=== Santykiai 1918-1940 m. ===
Eilutė 49:
Kaune Tarpukariu nuo [[1924]] m. veikė Norvegijos garbės konsulatas. Garbės konsulato vieta [[1924]]-[[1940]] m. laikotarpiu keitėsi tris kartus. Taip pat [[1925]]-[[1939]] m. Klaipėdoje veikė Norvegijos garbės vicekonsulatas.
Norvegiją okupavus Vokietijai Lietuva atšaukė savo diplomatinį atstovą Norvegijoje, o konsulatai buvo subordinuoti pasiuntinybei Stokholme.
=== Santykiai Lietuvos okupacijos metais ===
Antrojo pasaulinio karo metu [[Vokietijos okupuotoji Norvegija|Norvegiją okupavus Nacių Vokietijai]] garbės konsulatų uždarymas pradėtas [[1940]] m. [[rugpjūčio 9]] d., praėjus kelioms dienoms po Lietuvos įjungimo į [[SSRS]]. Marionetinė [[Vidkunas Kvislingas|Vidkuno Kvislingo]] vyriausybė pripažino Lietuvos aneksiją. Tuo tarpu garbės konsulas Osle [[Hilmaras Marinius Hansenas]] net okupuotoje Norvegijoje palaikė ryšius su [[Lietuvos diplomatinė tarnyba|Lietuvos diplomatine tarnyba]] bei globojo lietuvių pabėgėlius.<ref>[https://www.15min.lt/media-pasakojimai/lietuvos-norvegijos-santykiu-simtmetis-nuo-a-smetonos-iki-pabegelius-gelbejusio-konsulo-1360 Lietuvos-Norvegijos santykių šimtmetis: nuo A.Smetonos iki pabėgėlius gelbėjusio konsulo | Multimedijos pasakojimas | 15min.lt</ref> [[1944]] m. į Norvegiją pasitraukė apie 500 Lietuvos pabėgėlių.
Atkūrusi nepriklausomybę nuo [[Trečiasis reichas|Nacių Vokietijos]] Norvegija sovietinės okupacijos ''de jure'' nepripažino.
=== Santykiai po 1991 m. ===
| |||