William Makepeace Thackeray: Skirtumas tarp puslapio versijų

== "Viktorianizmo"„Viktorianizmo“ atstovas ==

[[Vaizdas:Crowe-Thackeray 1845.jpg|thumb|left|Tekerėjaus portretas, nutapytas 1845  m. Eyre Crowe]]

„Viktorianizmas“  – tai ne tik [[Viktorija (karalienė)|karalienės Viktorijos]] valdymo laikotarpis (1837–1901), bet ir politinė, ekonominė, visuomeninė ir kultūrinė sąvoka. Po [[Pramonės perversmas|pramonės revoliucijos]] XVIII a. antrojoje pusėje, po [[Napoleono karai|Napoleono karų]] Britanija iškilo kaip ekonomiškai stipriausia, labiausiai [[Urbanizacija|urbanizuota]], didžiausia ir turtingiausia [[Britų imperija|kolonijinė pasaulio valstybė]]. Viktorijos valdymo laikotarpis  – labai spartaus technikos progreso, gamtos, politinės ekonomijos, sociologijos, istorijos ir kitų mokslų raidos, kultūros, literatūros (realizmo, neoromantizmo)  – ypač [[Romanas|romano]]  – klestėjimo epocha.

Gyvas būdamas ir dar kokius tris ar keturis dešimtmečius po savo mirties „Viktorijos romano“ imperiją Tekerėjus buvo pasidalijęs su [[Charles Dickens|Čarlzu Dikensu]]<ref>V. M. Tekerėjus. Tuštybės mugė II. p. 348</ref>. Šios „dalybos“ įvyko [[1848]]  m., išėjus romanui „[[Tuštybės mugė]]“, kuris Tekerėjų išgarsino abiejose Atlanto pusėse, padarė jį turtingu žmogumi. Tekerėjaus vardas automatiškai asocijuojasi su dviem garsiausiais jo romanais  – „[[Snobų knyga]]“ ir „Tuštybės mugė“, tačiau tai tik dalinis šio autoriaus talento atspindys.

Viljamas Tekerėjus gimė [[Kolkata|Kalkutoje]], [[Indija|Indijoje]] anglų kolonijinio tarnautojo šeimoje. Šešerių metų Viljamas buvo atvežtas į Angliją. Čarterhauze, uždaroje Londono mokykloje, skirtoje privilegijuotiesiems, pradėjo piešti, rašyti eilėraščius. 1828–1830  m. studijavo [[Kembridžas|Kembridže]], tačiau bodėjosi universiteto rutina, matematikos, antikos klasikų bei mirusių kalbų mokymusi. 1830  m. praleido [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Veimaras|Veimare]], lankėsi aristokratų salonuose, teatre, [[Johanas Volfgangas fon Getė|Gėtės]] šeimoje. Grįžęs namo, dar tris ar keturis semestrus mokėsi Kembridže. 1832  m. išvyko į [[Paryžius|Paryžių]], po to į [[Roma|Romą]], studijuoti meno, piešimo. Tekerėjus tapo puikiu [[grafika|grafiku]], [[Karikatūra|karikatūristu]], savo paties knygų iliustratoriumi. Piešiniai yra savitai ironiški ir psichologiniai jo literatūrinių tekstų paaiškinimai. Šiandien žinoma apie du tūkstančius V. M. Tekerėjaus piešinių, kurie yra vieni ryškiausių XIX a. anglų grafikos bei knygų iliustravimo meno pavyzdžių.<br />

Paryžiuje Tekerėjus išgyveno iki [[1837]]  m., bet ir vėliau labai dažnai, gan ilgam atvykdavo vienas ar su šeima. 1836  m. Tekerėjus vedė, tačiau po ketverių metų jo žmona išprotėjo. Rašytojas nuoširdžiai rūpinosi ligone, kuri tapo daugelio gerų, silpnų ir bejėgių Tekerėjaus herojų prototipu.

[[Vaizdas:William Makepeace Thackeray - self caricature - Project Gutenberg eText 19222.jpg|thumb|left|Tekerėjaus autokarikatūra]]

Tekerėjaus laiškai, dienoraščiai, kritikos straipsniai, paskaitos apie literatūrą, atskiri apmąstymai romanuose, pagaliau įvairiažanrė kūryba  – [[proza]], [[poezija]], [[grafika]]  – leidžia susidaryti gan vientisą jo estetinių, etinių bei filosofinių pažiūrų vaizdą.

Autorius savo kūryboje vaizdavo Anglijos visuomenės viduriniąsias klases bei aukštuomenę, kritikavo Anglijos [[kasta|kastų]] sistemą, brutalumą, vulgarumą, dažnai slepiamus po didinga išore ar kitokia kauke. Jį buvo užvaldžiusi snobizmo tema, kaip sakė pats rašytojas. Tekerėjus įtvirtino Europos kalbose sąvokas [[snobas|„snobas“]], [[snobizmas|„snobizmas“]] tokia prasme, kokia mes vartojame jas šiandien, nors žodis „snobas“ buvo žinomas dar prieš Tekerėjų. Apnuoginti snobizmą, veidmainiavimą, parodyti jų priežastis  – beveik visų jo brandžiųjų kūrinių tikslas<ref>V. M. Tekerėjus. Tuštybės mugė II. p.353</ref>. Gyvenimo, kaip tuštybės mugės, loterijos, gyvenimo, kaip lėlių teatro vaidinimo, žmogaus, kaip marionetės, ir kitos metaforos į mūsų vartoseną yra atėjusios ir per W. M. Tekerėjų, ir iš jo pasekėjų.

[[Vaizdas:William Makepeace Thackeray - Vanity Fair frontispiece - Project Gutenberg eText 19222.jpg|thumb|right|upright|Knygos "Tuštybės„Tuštybės mugė"mugė“ viršelis, nupieštas paties autoriaus]]

„Snobų knyga“ ''(The book of Snobs, 1846-18471846–1847)''  – vienintelė snobizmo „enciklopedija“ Europos literatūroje, anglų papročių, politinio, prekybinio, akademinio, karinio, šeimyninio, asmeninio ir kt. gyvenimo satyra, puikiai nupieštų satyrinių tipų ir portretų knyga. Rašytojas apžvelgia anglų visuomenę nuo viršūnių iki apačių, aprėpdamas [[luomas|luomus]], klases, profesijas, partijas, bažnyčios atstovus, įvairių polinkių bei įpročių asmenis, apibendrina tikro gyvenimo aktus, reiškinius. Visur jis mato snobizmo epidemijos požymių. „Snobas  – tai tas, kas niekingai žavisi niekingais dalykais“,  – rašo Tekerėjus savo kūrinyje. Sąvoka „snobas“ autoriaus kūryboje yra ne tik dorovinės, bet ir socialinės bei istorinės sąvokos.

„Snobų knygos“ svarbiausios metaforos išplėtotos romane „Tuštybės mugė“ ''(Vanity fair, A novel without a hero, 1847-18481847–1848)'', viename didžiausių Europos realizmo kūrinių, kuriame anglų buržuazinės aristokratinės visuomenės ydos, snobizmas, parazitizmas yra aštrios Tekerėjaus kritikos, ironijos, sarkazmo objektas. Pats autorius įvardija, jog knyga „Tuštybės mugė“ neturi herojaus, taip yra dėl to, kad tuštybės mugėje jo negali būti, nes čia visi  – aplinkybių vergai. Kūrinio pavadinimas ir paantraštė išreiškia šališką ir pesimistišką autoriaus požiūrį į visuomenę ir gyvenimą.

* ''Men'sMen’s Wives'' (1852)

== ŠaltiniaiIšnašos ==

* Viljamas Meikpisas Tekerėjus. „Lietuviškoji tarybinė enciklopedija“, T. 11 (Šternbergo-Vaisius), 1983.<br />

* V. M. Tekerėjus. Tuštybės mugė II. Vilnius, 1990. <br />