Vikipedija

Liublino unija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Tolmintonis (aptarimas | indėlis)
1 579 keitimai
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Išplėstinis redagavimas mobiliajame
Nestea (aptarimas | indėlis)
50 630 keitimai
Eilutė 1:
{{Lietuvos istorija}}
[[Vaizdas:Unia Lubelska 1569 r..jpg|thumb|Liublino unijos aktas]]
[[Vaizdas:Lublin Union 1569.PNG|thumb|[[Jan Matejko|Jano Matejkos]] paveikslas, vaizduojantis Liublino uniją]]
'''Liublino unija'''  – [[1569]]  m. [[liepos 1]] d. sudaryta [[unija]], kuria [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]] ir [[Lenkijos Karalystė]] sujungtos į [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]].<ref name="Gudavičius_1999">[[Edvardas Gudavičius]], „Lietuvos istorija“, t. 1, Vilnius, 1999</ref>
 
Liublino unija sudaryta 1569  m. sausio 10 d. [[Liublinas|Liubline]] atidarytame [[Lenkijos Karalystės Seimas|Lenkijos Karalystės Seime]].<ref name="Gudavičius_1999"/>
 
== Situacija prieš unijos sudarymą ==
===Išoriniai veiksniai===
Svarbiausias išorinis veiksnys lėmęs unijos sudarymą buvo XVI a. karai regione.<ref name="Jūratė Kiaupienė,_Ingė Lukšaitė 2013">Lietuvos istorija, V tomas:veržli naujųjų laikų pradžia. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1529-1588 metais. [[Jūratė Kiaupienė]], [[Ingė Lukšaitė]] . Baltos Lankos, 2013 m. ISBN 978-9955-23-680-1</ref> Karuose dėl Lietuvos rusėnų žemių su stiprėjančia [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste]] prarasta daug teritorijų, nualinti valstybės finansai ir visuomenė. 1558 m. prasidėjus [[Livonijos karas|Livonijos karui]], LDK kariuomenei teko kovoti dviem frontais. 1560 m. Rusija užėmė didelę dalį Livonijos. 1564 m. vasario 25 d. Rusijos kariuomenė užėmė [[Polockas|Polocką]] ir rengėsi pulti [[Vilnius|Vilnių]]. Gynybai prireikė Lenkijos paramos, kuri sutiko padėti tik sudarius uniją.<ref name="A. Bumblauskas">[[Alfredas Bumblauskas]]. Senosios Lietuvos istorija (1009-1795). R. Paknio leidykla, 2005 m. ISBN 9986-830-89-3</ref> 1564 m. kovo 13 d. Varšuvos seime priimtas protokolas, numatantis [[LDK]] uniją su [[Lenkijos Karalystė|Lenkijos Karalyste]].▼
 
===Kiti Išoriniai veiksniai ===
▲Svarbiausias išorinis veiksnys lėmęs unijos sudarymą buvo XVI a. karai regione.<ref name="Jūratė Kiaupienė,_Ingė Lukšaitė 2013">Lietuvos istorija, V tomas: veržli naujųjų laikų pradžia. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1529-15881529–1588 metais. [[Jūratė Kiaupienė]], [[Ingė Lukšaitė]] . Baltos Lankos, 2013  m. ISBN 978-9955-23-680-1</ref> Karuose dėl Lietuvos rusėnų žemių su stiprėjančia [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste]] prarasta daug teritorijų, nualinti valstybės finansai ir visuomenė. 1558  m. prasidėjus [[Livonijos karas|Livonijos karui]], LDK kariuomenei teko kovoti dviem frontais. 1560  m. Rusija užėmė didelę dalį Livonijos. 1564  m. vasario 25 d. Rusijos kariuomenė užėmė [[Polockas|Polocką]] ir rengėsi pulti [[Vilnius|Vilnių]]. Gynybai prireikė Lenkijos paramos, kuri sutiko padėti tik sudarius uniją.<ref name="A. Bumblauskas">[[Alfredas Bumblauskas]]. Senosios Lietuvos istorija (1009-17951009–1795). R. Paknio leidykla, 2005  m. ISBN 9986-830-89-3</ref> 1564  m. kovo 13 d. Varšuvos seime priimtas protokolas, numatantis [[LDK]] uniją su [[Lenkijos Karalystė|Lenkijos Karalyste]].
XVI a. viduryje kilo grėsmė, jog mirus [[Žygimantas Augustas|Žygimantui Augustui]], nutrūks vyriškoji dinastijos šaka. Dėl bevaldystės galėjo kilti sumaištis, nusilpti valstybė, išsirinkus skirtingus valdovus, būtų problema gauti karinę paramą iš Lenkijos. <ref name="Jūratė Kiaupienė,_Ingė Lukšaitė 2013">Lietuvos istorija, V tomas:veržli naujųjų laikų pradžia. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1529-1588 metais. [[Jūratė Kiaupienė]], [[Ingė Lukšaitė]] . Baltos Lankos, 2013 m. ISBN 978-9955-23-680-1</ref>▼
 
==1569= m.Kiti Liublinoveiksniai Seimas===
▲XVI a. viduryje kilo grėsmė, jog mirus [[Žygimantas Augustas|Žygimantui Augustui]], nutrūks vyriškoji dinastijos šaka. Dėl bevaldystės galėjo kilti sumaištis, nusilpti valstybė, išsirinkus skirtingus valdovus, būtų problema gauti karinę paramą iš Lenkijos. <ref name="Jūratė Kiaupienė,_Ingė Lukšaitė 2013">Lietuvos istorija, V tomas: veržli naujųjų laikų pradžia. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1529-15881529–1588 metais. [[Jūratė Kiaupienė]], [[Ingė Lukšaitė]] . Baltos Lankos, 2013  m. ISBN 978-9955-23-680-1</ref>
1569 m. sausį į [[Liublinas|Liubliną]] atvyko visas Lietuvos seimas, vadovaujamas Vilniaus vaivados [[Mikalojus Radvila Rudasis|Mikalojaus Radvilos Rudojo]]. Taip pat susirinko [[Lenkijos Karalystės Seimas]] ir senatas. Procesą stebėjo įvairių Europos valstybių valdovų pasiuntiniai. ▼
1569 m. sausio 10 d. seimas pradėjo posėdžiauti. Bendras darbas strigo, daugiausia dėl LDK seimo nenuolaidumo. <ref name="Jūratė Kiaupienė,_Ingė Lukšaitė 2013">Lietuvos istorija, V tomas:veržli naujųjų laikų pradžia. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1529-1588 metais. [[Jūratė Kiaupienė]], [[Ingė Lukšaitė]] . Baltos Lankos, 2013 m. ISBN 978-9955-23-680-1</ref>▼
===Lietuvių delegacijos išvykimas===▼
1569 m. kovo 1 d. dauguma LDK seimo narių neatvyko į bendrą posėdį. Naktį, oficialiai nepranešę, jie iš Liublino išvyko į Lietuvą. Tai buvo reakcija į Žygimanto Augusto reikalavimą besąlygiškai paklusti bei supratus, jog bendro sutarimo dėl unijos su lenkais nepavyks rasti.▼
===Dalies LDK  žemių prijungimas prie Lenkijos Karalystės=== ▼
[[Vaizdas:Poland and Lithuania in 1526.PNG|thumb|250px|LDK ir Lenkija 1526 m., prieš sudarant uniją]]▼
[[Vaizdas:Irp1569.jpg|thumb|right|250px|ATR 1569 m.]]▼
1569 m. kovo 5 d., lietuviams nedalyvaujant, Žygimantas Augustas prijungė prie Lenkijos Karalystės [[Palenkė]]s ir [[Voluinė]]s vaivadijas. Sprendimas buvo grindžiamas istorinėmis lenkų pretenzijomis į šias teritorijas.▼
1569 m. birželį Žygimantas Augustas, nepaisydamas tų žemių ir Lietuvos atstovų prieštaravimo, Lenkijai perdavė dalį [[Braclavo vaivadija|Braclavo vaivadijos]] ir [[Kijevo vaivadija|Kijevo vaivadiją]]. ▼
LDK prarado daugiau nei trečdalį teritorijos ir gyventojų, 51 savivaldą turintį miestą. Netekta didelių pajamų iš prekybos, amatų, muitų. Stipriai sumenko šauktinė Lietuvos bajorų kariuomenė<ref name="Jūratė Kiaupienė,_Ingė Lukšaitė 2013">Lietuvos istorija, V tomas:veržli naujųjų laikų pradžia. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1529-1588 metais. [[Jūratė Kiaupienė]], [[Ingė Lukšaitė]] . Baltos Lankos, 2013 m. ISBN 978-9955-23-680-1</ref> (tai turėjo didelę reikšmę tuo metu vykstant karui Livonijoje ir valstybės rytuose).▼
 
== 1569 m. Liublino Seimas ==
===Derybų tąsa ir rezultatas===▼
▲1569  m. sausį į [[Liublinas|Liubliną]] atvyko visas Lietuvos seimas, vadovaujamas Vilniaus vaivados [[Mikalojus Radvila Rudasis|Mikalojaus Radvilos Rudojo]]. Taip pat susirinko [[Lenkijos Karalystės Seimas]] ir senatas. Procesą stebėjo įvairių Europos valstybių valdovų pasiuntiniai.
1569 m. balandį į Liubliną grįžo lietuvių delegacija, vadovaujama įžvalgaus politiko, Žemaitijos seniūno [[Jonas Chodkevičius|Jono Chodkevičiaus]]. Po to du mėnesius aštriai diskutuota, bandyta susitarti. Birželio 9 d. prasidėjo baigiamasis derybų etapas. Birželio viduryje jau pradėtas derinti unijos tekstas. Kalbose apeliuodamas  į Žygimanto Augusto jausmus, atidėdamas ateičiai sunkiai suderinamus klausimus, J. Chodkevičiui pavyko pasiekti, kad sutarties akte skelbta tik apie lygiateisę sąjungą.<ref name="A. Bumblauskas">[[Alfredas Bumblauskas]]. Senosios Lietuvos istorija (1009-1795). R. Paknio leidykla, 2005 m. ISBN 9986-830-89-3</ref>. ▼
▲1569  m. sausio 10 d. seimas pradėjo posėdžiauti. Bendras darbas strigo, daugiausia dėl LDK seimo nenuolaidumo. <ref name="Jūratė Kiaupienė,_Ingė Lukšaitė 2013">Lietuvos istorija, V tomas: veržli naujųjų laikų pradžia. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1529-15881529–1588 metais. [[Jūratė Kiaupienė]], [[Ingė Lukšaitė]] . Baltos Lankos, 2013  m. ISBN 978-9955-23-680-1</ref>
1569 m. liepos 1 d. buvo patvirtintas Liublino unijos aktas.▼
 
▲=== Lietuvių delegacijos išvykimas ===
==Unijos aktas ir Abiejų Tautų Respublikos sukūrimas==▼
▲1569  m. kovo 1 d. dauguma LDK seimo narių neatvyko į bendrą posėdį. Naktį, oficialiai nepranešę, jie iš Liublino išvyko į Lietuvą. Tai buvo reakcija į Žygimanto Augusto reikalavimą besąlygiškai paklusti bei supratus, jog bendro sutarimo dėl unijos su lenkais nepavyks rasti.
Bendras Lenkijos Karalystės ir LDK Liublino seimas 1569 m. liepos 1 d. aktu nutarė sukurti naują Europos valstybę (dabar vadinama [[ATR]] arba Respublika). Aktu numatyta, kad Respubliką valdo vienas valdovas, sudaromas bendras seimas (sudarytas iš senato ir žemių atstovų rūmų), vykdoma bendra užsienio politika. Respublikos bajorams sudaryta galimybė įsigyti žemių bei jas valdyti visoje ATR teritorijoje, be muitų prekiauti savo dvarų produkcija. ▼
 
▲=== Dalies LDK  žemių prijungimas prie Lenkijos Karalystės ===
▲[[Vaizdas:Poland and Lithuania in 1526.PNG|thumb|250px|LDK ir Lenkija 1526  m., prieš sudarant uniją]]
▲[[Vaizdas:Irp1569.jpg|thumb|right|250px|ATR 1569  m.]]
▲1569  m. kovo 5 d., lietuviams nedalyvaujant, Žygimantas Augustas prijungė prie Lenkijos Karalystės [[Palenkė]]s ir [[Voluinė]]s vaivadijas. Sprendimas buvo grindžiamas istorinėmis lenkų pretenzijomis į šias teritorijas.
▲1569  m. birželį Žygimantas Augustas, nepaisydamas tų žemių ir Lietuvos atstovų prieštaravimo, Lenkijai perdavė dalį [[Braclavo vaivadija|Braclavo vaivadijos]] ir [[Kijevo vaivadija|Kijevo vaivadiją]].
▲LDK prarado daugiau nei trečdalį teritorijos ir gyventojų, 51 savivaldą turintį miestą. Netekta didelių pajamų iš prekybos, amatų, muitų. Stipriai sumenko šauktinė Lietuvos bajorų kariuomenė<ref name="Jūratė Kiaupienė,_Ingė Lukšaitė 2013">Lietuvos istorija, V tomas: veržli naujųjų laikų pradžia. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1529-15881529–1588 metais. [[Jūratė Kiaupienė]], [[Ingė Lukšaitė]] . Baltos Lankos, 2013  m. ISBN 978-9955-23-680-1</ref> (tai turėjo didelę reikšmę tuo metu vykstant karui Livonijoje ir valstybės rytuose).
 
▲=== Derybų tąsa ir rezultatas ===
▲1569  m. balandį į Liubliną grįžo lietuvių delegacija, vadovaujama įžvalgaus politiko, Žemaitijos seniūno [[Jonas Chodkevičius|Jono Chodkevičiaus]]. Po to du mėnesius aštriai diskutuota, bandyta susitarti. Birželio 9 d. prasidėjo baigiamasis derybų etapas. Birželio viduryje jau pradėtas derinti unijos tekstas. Kalbose apeliuodamas  į Žygimanto Augusto jausmus, atidėdamas ateičiai sunkiai suderinamus klausimus, J. Chodkevičiui pavyko pasiekti, kad sutarties akte skelbta tik apie lygiateisę sąjungą.<ref name="A. Bumblauskas">[[Alfredas Bumblauskas]]. Senosios Lietuvos istorija (1009-17951009–1795). R. Paknio leidykla, 2005  m. ISBN 9986-830-89-3</ref>.
▲1569  m. liepos 1 d. buvo patvirtintas Liublino unijos aktas.
 
▲== Unijos aktas ir Abiejų Tautų Respublikos sukūrimas ==
▲Bendras Lenkijos Karalystės ir LDK Liublino seimas 1569  m. liepos 1 d. aktu nutarė sukurti naują Europos valstybę (dabar vadinama [[ATR]] arba Respublika). Aktu numatyta, kad Respubliką valdo vienas valdovas, sudaromas bendras seimas (sudarytas iš senato ir žemių atstovų rūmų), vykdoma bendra užsienio politika. Respublikos bajorams sudaryta galimybė įsigyti žemių bei jas valdyti visoje ATR teritorijoje, be muitų prekiauti savo dvarų produkcija.
Nors unijos akte skelbta, jog LDK ir Lenkija yra vienalytė Respublika, kiekviena valstybė tebeturėjo savo pavadinimą, teritoriją, sienas, kariuomenę, teisę, iždą, du atskirus vykdomosios valdžios pareigūnų korpusus.
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Liublino_unija"