Pelkė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 64:
Kai kurių rūšių durpojai, pvz., [[liūnsargė]] (''Scheuchzeria palustris''), [[svyruoklinė viksva]] (''Carex limosa''), baltoji [[saidra]] (''Rhynchospora alba''), auga ir aukštapelkėse, ir žemapelkėse, sudarydamos bendrijas ir su kiminais, ir su žaliosiomis samanomis.<ref name=":0" />
Dėl ūkinės veiklos ir [[Eutrofikacija|eutrifikacijos]] tarpinės pelkės apželia [[Paprastoji nendrė|paprastosiomis nendrėmis]] (''Phragmites australis''), dėl durpių kasybos pažeidžiamas natūralus hidrologinis režimas ir jos apauga krūmais, o uogautojai vaikščiodami gali pažeisti kiminų dangą. Šie veiksniai keičia buveinės augalų struktūrą ir kelia grėsmę augalų bendrijų išnykimui.<ref>Matulevičiūtė L., Rašomavičius V., 2007. ''European Habitats and their status in surroundings of Lake Žuvintas.'' ''Ekologija.'' Vilnius 53(2):6–12</ref>
Aukštaitijos nacionaliniame parke, vakarinėje [[Juodupės pelkė]]s teritorijos dalyje plyti dideli tarpinių pelkių plotai. Ten auga retos [[Gegužraibiniai|gegužraibinių]] (''Ochidaceae'') šeimos rūšys: [[raudonoji gegūnė]] (''Dactylorhiza incarnata''), [[dėmėtoji gegūnė]] (''D. maculata''), [[nariuotoji ilgalūpė]] (''Corallorhiza trifida''), [[širdinė dviguonė]] (''Listera cordata'').<ref>Poškys D., 2009. ''Juodupės pelkės būklės analizė ir gamtotvarkos plano parengimas: magistro diplominis darbas.'' Vilnius, Vilniaus universitetas.</ref>
| |||