|
== Teorija ==
Taupumo paradoksą išpopuliarino [[Jungtinė Karalystė|britų]] [[ekonomistas]] [[John Maynard Keynes|JohnasDžonas MaynardasMeinardas KeynesasKeinsas]] (1883–1946). Šis paradoksas teigia, kad jei šalies gyventojai pradeda daugiau taupyti (ypač [[recesija|recesijos]] metu) ir taupymas didėja greičiau nei [[investicijos]], tai [[Bendrasis vidaus produktas|BVP]], [[visuminė paklausa]] bei žmonių užimtumas sumažėja.<ref>{{cite web|url=https://www.vle.lt/Straipsnis/taupymo-paradoksas-94422 |title=Taupymo paradoksas |last=Kušner |work=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija|vle.lt]] |date= 2013}}</ref> Remiantis šiais procesais, žmonių [[pajamos]] sumažėja tiek, kad jų santaupos tampa mažesnės nei tuomet, kai jie taupydavo mažesnę pajamų dalį. Ši ekonomikos teorija remiasi prielaida, kad kainos nėra aiškios arba gamintojai negeba prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, priešingai nei tikisi klasikinė [[mikroekonomika]].
Remiantis J. M. KeynesoKeinso teorija, tinkama reakcija į ekonomikos nuosmukį yra daugiau rizikos, daugiau išlaidų produkcijai įsigyti bei mažiau santaupų. [[Keinsizmas|Keinsistai]] teigia, kad nuosmukio metu ekonomika nesivysto visu pajėgumu, nes kai kurie jos gamybos veiksniai (žemė, darbas ir kapitalas) yra nenaudojami. Jie taip pat tvirtina, jog vartojimas arba išlaidos lemia ekonomikos augimą. Todėl net jei žmonėms ir namų ūkiams prasminga mažinti vartojimą sunkmečiu, tai stabdo tolesnį ekonomikos augimą.<ref name="invest2">{{cite web |url=https://www.investopedia.com/terms/p/paradox-of-thrift.asp |title=Paradox of Thrift |last=Chen |date=2020 |website=Investopedia }}</ref>
Visų vartotojų išlaidų sumažėjimas gali priversti verslą gaminti dar mažiau ir taip pagilinti recesiją. Toks atskyrimas tarp individualaus ir grupinio racionalumo yra taupymo paradokso pagrindas. Šis procesas buvo pastebėtas per didžiąją recesiją, įvykusią po [[2007–2008 m. finansų krizė|2008 m. finansų krizės]]. Tuo metu vidutinio [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinių Amerikos Valstijų]] namų ūkio taupymo norma padidėjo nuo 2,9% iki 5%.<ref name="gorb3">{{cite web |url=https://research.stlouisfed.org/publications/page1-econ/2012/05/01/wait-is-saving-good-or-bad-the-paradox-of-thrift/ |title=Wait, Is Saving Good or Bad? The Paradox of Thrift |last=Vermann|date=2012|website=Economic Research. Federal Reserve Bank of St. Louis}}</ref> Federalinis rezervas sumažino [[Palūkanų norma|palūkanų normas]], kad padidintų išlaidas JAV ekonomikoje.
Apie taupumo paradoksą rašė jau anglų – -olandų ekonomistas [[Bernard Mandeville|BernardoBernardas MandevilloMandevilis]] savo knygoje „Bičių fabula“ (angl. ''„The Fable of the Bees“''), ([[1714]] m.). MandevillasMandevilis teigė, kad didesnės išlaidos yra klestėjimo, o ne taupymo raktas. KeynesasKeinsas pagrindė šią B. MandevilloMandevilio idėją savo knygoje „Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teorija“ (angl. ''„The General Theory of Employment, Interest, and Money“''), ([[1936]] m.).<ref>{{cite web |url=https://www.marxists.org/reference/subject/economics/keynes/general-theory/ch23.htm |title=The General Theory of Employment, Interest and Money |last=Keynes|date=1936|website="Chapter 23. Notes on Merchantilism, the Usury Laws, Stamped Money and Theories of Under-consumption"}}</ref>
== Apskrito srauto ekonominis modelis ==
|
