Didžioji gatvė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Priešingoje pusėje Didžioji g. 4 stovi [[Chodkevičių rūmai]], sudaryti iš 2-3 aukštų rūmų korpusų. Šiuose rūmuose Chodkevičiai slėpė [[Jonušas Radvila|Jonušo Radvilos]] sužadėtinę, [[Sluckas|Slucko]] kunigaikštytę Sofiją. 1803 m. Aleksandras Chodkevičius rūmus pardavė Vilniaus universitetui. Tuomet rūmai buvo perstatyti pagal [[Klasicizmas|klasicistinį]] stilių. XIX a. rūmai perimti carinės valdžios ir vėl universitetui grąžinti tik 1919 metais. Nuo minėtų metų juose gyveno universiteto profesoriai.<ref name="Vladas Drėma"/><ref name="Antanas Rimvydas Čaplinskas"/><ref name="Morta Baužienė"/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/>

 

Didžioji g. 2 įsikūrusi Piatnickajos cerkvė su šalia stovinčia varpine, laikoma viena seniausių Vilniaus cerkvių, kurią, manoma, 1345 m. įsteigė kunigaikščio Algirdo žmona Marija, kilusi iš [[Vitebskas|Vitebsko]]. Medinį sudegusį pastatą gana ankstyvais laikais (apie XIV a.) pakeitė mūrinis. Apie tai liudija išlikęs dailininko, [[Vilniaus piešimo mokykla|Vilniaus piešimo mokyklos]] vadovo [[Ivanas Trutnevas|Ivano Trutnevo]] šios cerkvės piešinys. Cerkvė pavadinta „Šv. Paraskevijos“ garbei, kurią stačiatikiai senovėje garbino. XVIII a. cerkve mažai rūpintasi, buvo įgriuvę jos skliautai, kažkuriuo metu ji stovėjo be stogo. Prie šios cerkvės ilgus metus veikė žuvų turgus. 1864 m. cerkvė buvo perstatyta pagal [[Bizantijos menas|bizantinio]] architektūrinio stiliaus bruožus. Cerkvės išorinėje sienoje buvo įmūrytos jos istoriją pasakojančios atminimo lentos. Tokia cerkvė išliko iki šių dienų. 1886 m. ji buvo aptverta metaline tvora, kuri taip pat išlikusi iki šių dienų.<ref name="Vladas Drėma"/><ref name="Antanas Rimvydas Čaplinskas"/><ref name="Morta Baužienė"/>