Lietuva: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 79:
{{main|ATR}}
Jogaila nesujungė Lietuvos ir Lenkijos į vieną valstybę – šių valstybių santykiai XV a. – XVI a. pradžioje nebuvo pastovūs – Lietuva dažnai turėjo atskirą valdovą iš Gediminaičių dinastijos, kurį rinkosi atskirai nuo Lenkijos. XV a. pabaigoje Lietuvos Didžioji Kunigaikštystės pašonėje sustiprėjo Maskvos Didžioji Kunigaikštystė, kuri ėmė pretenduoti į visas Rusios žemes. Visą XV a. rusenęs konfliktas su Maskva XV a. pabaigoje peraugo į karą.<ref>J.Kiaupienė. Rytų ir pietryčių kryptys: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kova dėl teritorijų ir įtakos.// J.Kiaupienė, R.Petrauskas. Lietuvos istorija IV tomas. Baltos lankos, 2009. P. 453. ISBN 978-9955-23-239-1</ref> Kelis dešimtmečius trukę karai išsekino šalį, neigiamai paveikė jos finansus, valstybė neteko didelės savo teritorijos dalies. Lietuvos kariuomenei pavyko pasiekti ir ženklių pergalių. 1514 m. rugsėjo 8 d. didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vadovaujama 30 000 lietuvių ir lenkų kariuomenė [[Oršos mūšis|Oršos mūšyje]] sumušė apie 80 000 Maskvos karių, užėmė jų stovyklą ir paėmė jų vadą ir daugybę karių į nelaisvę.<ref>[http://www.llks.lt/Varpas/Varpo%20archyvas/Varpas%202014/2014%20lapkritis.pdf Prieš 500 metų – Oršos mūšis] (PDF). Varpas. 2014 m. lapkritis, Nr.11.</ref>
Kovose prieš Maskvą ir ypač prasidėjus Livonijos karui Lietuvos didikai ir bajorija tikėjosi paramos iš Lenkijos, kuri siekė įsitvirtinti Livonijoje ir reikalavo unijos stiprinimo. Be to, buvo baiminamasi Jogailaičių dinastijos išmirimo ir su tuo susijusio netikrumo dėl naujo valdovo.<ref>Jūratė Kiaupienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kaitos laikas - 1529-1588 metai.// J.Kiaupienė, I. Lukšaitė. Lietuvos istorija T. V. Baltos lankos, 2013. P.206-7. ISBN 978-9955-23-680-1 </ref> Tokiomis aplinkybėmis sudaryta [[Liublino unija]] ([[1569]] m.). Jos aktu Lietuvos ir Lenkijos personalinė unija buvo pertvarkyta į vadinamąją [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]], turėjusią bendrą valdovą ir bendrą [[Seimas (ATR)|Seimą]], tačiau išlaikiusią atskiras sienas, muitus, kariuomenes, teisę, valstybines pareigybes ir institucijas.<ref>Jūratė Kiaupienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kaitos laikas - 1529-1588 metai.// J.Kiaupienė, I. Lukšaitė. Lietuvos istorija T. V. Baltos lankos, 2013. P.229-30. ISBN 978-9955-23-680-1 </ref> Lietuvoje liko galioti [[Lietuvos statutas]].<ref>Stone, Daniel. The Polish–Lithuanian State: 1386–1795. University of Washington Press, 2001. p. 63</ref>
Eilutė 86:
[[Vaizdas:Potęga Rzeczypospolitej u zenitu. Złota wolność. Elekcja R.P. 1573.jpg|thumb|270px|„Aukso laisvė“ – 1573 m. karaliaus rinkimai]]
XVI a. vid. - XVII a. vid. veikiami [[Renesansas|Renesanso]] ir [[Reformacija|protestantiškosios Reformacijos]] suklestėjo kultūra, menai ir švietimas. Išmirus Gediminaičių dinastijai, Lenkijos ir Lietuvos valdovus pradėta rinkti iš visų norinčių kilmingų kandidatų. Renkami valdovai turėjo patvirtinti visas bajorų anksčiau gautas teises. Didikų ir bajorų įtaka valstybėje labai sustiprėjo, iš esmės jokie rimtesni sprendimai negalėjo būti priimami be bajorų Seimo sutikimo. Seimai dažnai baigdavo nepriėmus jokių sprendimų, tam palankias sąlygas sudarė ''[[liberum veto]]'' teisė, teoriškai leidusi bet kuriam vienam atstovui atmesti bet kokį sprendimą. Savo klestėjimą Abiejų Tautų Respublika pasiekė XVII a. pradžioje. Seimuose dominavo didikai, kurie nebuvo linkę įsivelti į [[Trisdešimtmetis karas|Trisdešimties metų karą]]. Neutralumas šiame kare leido išsaugoti šalį nuo politinių ir religinių konfliktų, kurie nusiaubė didžiąją Europos dalį. Abiejų Tautų Respublika kovojo su [[Švedija]], Rusija ir [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] vasalais ir net rengė ekspansinius karus prieš savo kaimynes. Didžiosios suirutės Maskvoje metu Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė kelis kartus įžengė į Rusiją ir užėmė Maskvą, kurią išlaikė savo rankose nuo 1610 m. rugsėjo 27 d. iki 1612 m. lapkričio 4 d., kai buvo išstumti po apsiausties.<ref>"[https://www.delfi.lt/multimedija/musu-lietuva/lietuvos-aukso-amzius-vienas-sprendimas-galejo-pakeisti-visa-istorija.d?id=74961334 Lietuvos aukso amžius – vienas sprendimas galėjo pakeisti visą istoriją]". DELFI. Tikrinta 2018-02-24.</ref>
[[XVII amžius|XVII]] a. pabaigoje – [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžioje Lietuvos – Lenkijos valstybė persirito į savo saulėlydį. 1655 m. pirmą kartą Lietuvos istorijoje jos sostinę Vilnių užėmė priešų kariuomenė.<ref>Šapoka, Adolfas, sud. (1936). [http://www.partizanai.org/failai/pdf/sapokos-istorija.pdf Lietuvos istorija] (PDF). Kaunas: Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos leidinys. p. 326.</ref> Rusijos kariuomenė nusiaubė miestą, jos bažnyčias ir dvarus. Buvo nužudyti 8-10 tūkst. gyventojų, miestas degė 17 dienų. Rusijos kariuomenė didelę dalį Lietuvos laikė užėmusi iki 1661 m. Tuo metu prarasta daug istorinio ir kultūrinio palikimo, didelė
XVIII a. pradžioje vykęs [[Šiaurės karas]] parodė valstybės silpnumą ir labai išsekino kraštą, kuris nuolat buvo siaubiamas savos ir svetimų kariuomenių. Nuo [[1717]] m. [[Nebylusis Seimas|„Nebyliojo“ Seimo]] Abiejų Tautų Respublika akivaizdžiai pateko Rusijos įtakon. XVIII a. pabaigoje bandyta vykdyti valstybės valdymo reformas, tačiau, daugiausia dėl Rusijos priešinimosi, jos nebuvo sėkmingos.
| |||