Lietuva: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 83:
Kovose prieš Maskvą ir ypač prasidėjus Livonijos karui Lietuvos didikai ir bajorija tikėjosi paramos iš Lenkijos, kuri siekė įsitvirtinti Livonijoje ir reikalavo unijos stiprinimo. Be to, buvo baiminamasi Jogailaičių dinastijos išmirimo ir su tuo susijusio netikrumo dėl naujo valdovo.<ref>Jūratė Kiaupienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kaitos laikas - 1529-1588 metai.// J.Kiaupienė, I. Lukšaitė. Lietuvos istorija T. V. Baltos lankos, 2013. P.206-7. ISBN 978-9955-23-680-1 </ref> Tokiomis aplinkybėmis sudaryta [[Liublino unija]] ([[1569]] m.). Jos aktu Lietuvos ir Lenkijos personalinė unija buvo pertvarkyta į vadinamąją [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]], turėjusią bendrą valdovą ir bendrą [[Seimas (ATR)|Seimą]], tačiau išlaikiusią atskiras sienas, muitus, kariuomenes, teisę, valstybines pareigybes ir institucijas.<ref>Jūratė Kiaupienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kaitos laikas - 1529-1588 metai.// J.Kiaupienė, I. Lukšaitė. Lietuvos istorija T. V. Baltos lankos, 2013. P.229-30. ISBN 978-9955-23-680-1 </ref> Lietuvoje liko galioti [[Lietuvos statutas]].<ref>Stone, Daniel. The Polish–Lithuanian State: 1386–1795. University of Washington Press, 2001. p. 63</ref>
Livonijos karas baigėsi [[Jam Zapolės taikos sutartis|Jam Zapolės paliaubomis]], sudarytomis dešimčiai metų 1582 m. sausio 15 d. Pagal jas Abiejų Tautų Respublika atgavo Livoniją, Polocką ir Veližą, tačiau grąžino [[didieji Lukai|didžiuosius Lukus]] Rusijos carystei. Paliaubos 1600 m. buvo pratęsto dar dvidešimčiai metų Levo Sapiegos diplomatinės misijos pas Borisą Godunovą metu.<ref>Baliulis, Algirdas. [http://mokslozurnalai.lmaleidykla.lt/publ/0235-716X/2002/3/L-03.pdf Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės diplomatiniai santykiai XVI a. pabaigoje] (PDF). Vilnius: Lietuvos istorijos institutas.</ref> faktiškai paliaubos nutrūko 1605 m. lenkų didikams pradėjus remti Dmitrijaus apsišaukėlio pretenzijas į Maskvos sostą ir prasidėjus [[ATR-Maskvos karas (1605–1618)|1605-1618 m. karui
[[Vaizdas:Potęga Rzeczypospolitej u zenitu. Złota wolność. Elekcja R.P. 1573.jpg|thumb|270px
XVI a. vid. - XVII a. vid. veikiami Renesanso ir protestantiškosios Reformacijos suklestėjo kultūra, menai ir švietimas. Išmirus Gediminaičių dinastijai, Lenkijos ir Lietuvos valdovus pradėta rinkti iš visų norinčių kilmingų kandidatų. Renkami valdovai turėjo patvirtinti visas bajorų anksčiau gautas teises. Didikų ir bajorų įtaka valstybėje labai sustiprėjo, iš esmės jokie rimtesni sprendimai negalėjo būti priimami be bajorų Seimo sutikimo. Seimai dažnai baigdavo nepriėmus jokių sprendimų, tam palankias sąlygas sudarė ''liberum veto'' teisė, teoriškai leidusi bet kuriam vienam atstovui atmesti bet kokį sprendimą. Savo klestėjimą Abiejų Tautų Respublika pasiekė XVII a. pradžioje. Seimuose dominavo didikai, kurie nebuvo linkę įsivelti į Trisdešimties metų karą. Neutralumas šiame kare leido išsaugoti šalį nuo politinių ir religinių konfliktų, kurie nusiaubė didžiąją Europos dalį. Abiejų Tautų Respublika kovojo su Švedija, Rusija ir Osmanų imperijos vasalais ir net rengė ekspansinius karus prieš savo kaimynes. Didžiosios suirutės Maskvoje metu Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė kelis kartus įžengė į Rusiją ir užėmė Maskvą, kurią išlaikė savo rankose nuo 1610 m. rugsėjo 27 d. iki 1612 m. lapkričio 4 d., kai buvo išstumti po apsiausties.<ref>"[https://www.delfi.lt/multimedija/musu-lietuva/lietuvos-aukso-amzius-vienas-sprendimas-galejo-pakeisti-visa-istorija.d?id=74961334 Lietuvos aukso amžius – vienas sprendimas galėjo pakeisti visą istoriją]". DELFI. Tikrinta 2018-02-24.</ref>
| |||