08:22, 19 birželio 2020 versija žiūrėti šaltinį Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai S į LDK straipsnį ← Prieš tai darytas keitimas		19:53, 7 liepos 2020 versija žiūrėti šaltinį Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai S →‎Priešistorė ir ankstyvoji istorija Kitas pakeitimas →
Eilutė 55: === Priešistorė ir ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Lietuvos vardas. The first name of Lithuania in writing 1009.jpg\|thumb\|[[Kvedlinburgo analai\|Kvedlinburgo analų]] ištrauka (tekste pažymėta vieta, kurioje minimas Lietuvos vardas)]] Į dabartinę Lietuvos teritoriją pirmieji gyventojai atsikėlė po paskutiniojo ledynmečio prieš 11–13 tūkstančių metų.<ref>Tomas Ostrauskas. Vėlyvasis paleolitas.//A.Girininkas (red.) Lietuvos istorija. T.1. Vilnius: Baltos lankos, 2005. p. 22-23. ISBN 9955-584-90-4.</ref> Paleolito gyventojai priklausė [[Svidrų kultūra\|Svidrų]] ir Pabaltijo [[Madleno kultūra\|Madleno]] kultūrinėms grupėms.<ref>V.Juodagalvis. Paleolitas. XI–IX tūkstantmetis pr. Kr.// Lietuvos proistorė. Archeologijos ekspozicijos vadovas. Lietuvos nacionalinis muziejus, 2000. P.22.</ref> Mezolito gyventojai priklausė [[Nemuno kultūra\|Nemuno]] ir [[Kundos kultūra\|Kundos]] kultūroms.<ref>Edgar C. Polomé; Werner Winter (2011). [https://books.google.com/books?id=DIj-nZWsX_0C&pg=PA298 Reconstructing Languages and Cultures]. Walter de Gruyter. p. 298. ISBN 978-3-11-086792-3.</ref> Pirmieji gyventojai buvo klajokliai, nuolatinių gyvenviečių nekūrė. VIII tūkst. pr. m. e. klimatas šilo, plėtėsi miškai. Gyventojai ėmė mažiau klajoti, užsiėmė vietine medžiokle, žvejyba, rinkimu. Žemdirbystė dabartinę Lietuvos teritoriją pasiekė tik III tūkst. pr. m. e. Neolite regione paplito virvelinės keramikos kultūrų grupei priklausanti [[~~Pamario~~Pamarių kultūra]], kuri laikoma [[Baltai\|baltiška]]. Pirmaisiais mūsų eros amžiais jau išskiriamos baltų gentinės sąjungos, tarp jų [[Žemaičiai (baltų gentis)\|žemaičiai]] ir [[Lietuviai (rytiniai senlietuviai)\|lietuviai]].<ref>R.Rimantienė. [https://www.vle.lt/Straipsnis/baltai-68466 Baltai], vle.lt</ref> Baltų gentys nepalaikė artimų kultūrinių ar politinių kontaktų su [[Romos imperija]]<ref name="MacDonald1996">{{cite book\|author=Michael H. MacDonald\|title=Europe, a Tantalizing Romance: Past and Present Europe for Students and the Serious Traveler\|url=https://books.google.com/books?id=BQyk0nJNsxUC&pg=PA174\|year=1996\|publisher=University Press of America\|isbn=978-0-7618-0411-6\|page=174}}</ref>, bet prekiavo su Roma (žr. [[gintaro kelias]]). Apie 97 m.e.m. [[Tacitas]] savo veikale „Germanija“ aprašė aisčius (''Aesti''), gyvenusius pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje, kurie paprastai siejami su vakarų baltais. Vakariniai baltai anksčiau už kitus diferencijavosi į gentis ir žinios apie juos kitų šalių kronikininkus pasiekė anksčiausiai. [[Klaudijus Ptolemėjus]] II a. jau žinojo [[galindai\|galindus]] ir [[jotvingiai\|jotvingius]], o ankstyvųjų viduramžių kronikose minimi [[prūsai]], [[kuršiai]] ir [[žiemgaliai]].<ref>Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis. [http://static.eu2013.lt/uploads/documents/Liet_istorija_knygos/EN_lt.pdf The History of Lithuania], Eugrimas, 2013. [https://web.archive.org/web/20131215231241/http://static.eu2013.lt/uploads/documents/Liet_istorija_knygos/EN_lt.pdf Suarchyvuota versija], 2013-12-15 15 December 2013. ISBN 978-609-437-204-9. P. 22–26</ref>

Lietuva: Skirtumas tarp puslapio versijų