Pandėlys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S →Istorija: [[]] |
||
Eilutė 35:
Pasakojama, kad metų pabaigoje miestelyje būdavo jaunimo sueituvės – nuotakų žvalgytuvės. Merginos gražiai pasipuošusios vaikščiodavo pulkeliais po turgaus aikštę, o vaikinai jas mandagiai kalbindavo. Savo ruožtu piršliai visaip stengdavo suvesti poras.
Nuo XIX a. antros pusės Pandėlys buvo valsčiaus centras. 1909 m. atidarytas pašto skyrius. 1916 m. pro miestelį nutiestas [[Skapiškio–Suvainiškio siaurasis geležinkelis|siaurasis geležinkelis Skapiškis–Suvainiškis]] (išardytas 1960 m.). Tarpukary Pandėlyje veikė durpių gavybos įmonė, [[pieninė]], [[plytinė]], 2 [[malūnas|malūnai]], [[lentpjūvė]], vilnų verpykla ir [[milo vėlykla]], žemės ūkio kooperatyvas „Dirva“, Ūkininkų sąjungos skyrius, jaunųjų ūkininkų ratelis, [[Šaulių sąjunga|Šaulių sąjungos]] būrys, rinkosi dideli turgūs. Žydai laikė kelias parduotuves, buvo 2 sinagogos. Per karą, 1944 m. miestelio centras buvo sugriautas.
Pokario metais Pandėlio gimnazijoje veikė moksleivių nelegalios organizacijos – „Vytis“ (palaikė ryšius su partizanais, 1953 m. TSRS saugumo sunaikinta) ir „Laisvę Lietuvai“ (1955–1958 m. veikė savarankiškai).<ref>{{VLE|17}}</ref> 1950–1962 m. buvo [[Pandėlio rajonas|Pandėlio rajono]] centras. [[1956]] m. [[gruodžio 28]] d. Pandėlys gavo miesto teises. LTSR laikmečiu buvo Gerkonių ir „Pušyno“ kolūkių centrinė gyvenvietė, veikė Utenos M. Melnikaitės trikotažo ir galanterijos gamybinio susivienijimo filialas, Rokiškio sūrių gamyklos cechas.
| |||