Grimo dėsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Grimo dėsnis,'''<ref>{{cite journal|last=Плоткин В. Я.|title=Гримма закон|url=|journal=Лингвистический энциклопедический словарь|location=М.|date=1990|pages=119—120}}</ref> arba '''Rasko – Grimo dėsnis'''<ref>{{cite book|last=Красухин К. Г.|title=Введение в индоевропейское языкознание|location=М.|publisher=Академия|date=2004|pages=30|isbn=5-7695-0900-7}}</ref> (kitas pavadinimas – pirmasis [germanų kalbų] priebalsių poslinkis), – fonetinis [[germanų prokalbė]]je įvykęs pokytis, paveikęs [[indoeuropiečių prokalbė]]s sprogstamuosius [[Priebalsis|priebalsius]]. Pirmą sykį šis pokytis buvo aprašytas [[1814]] m. danų kalbininko [[Rasmus Rask|Rasmuso Rasko]], o [[1822]] m. visiškai suformuluotas ir ištirtas vokiečių [[Filologija|filologo]] [[Jacob Grimm|Jakobo Grimo]], taigi jo vardu šis dėsnis galiausiai ir buvo pavadintas.{{sfn|Fortson|2004|p=301}}{{sfn|Мейе|2010|с=7}}{{sfn|Арсеньева et al.|2006|с=61}}. Pats Grimas vartojo terminą „priebalsių poslinkis“ ({{de|Lautverschiebung}}).{{sfn|Collinge|1985|p=64}}. Grimo dėsnis (drauge su [[Vernerio dėsnis|Vernerio dėsniu]]) laikomas vienu įžymiausių [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] fonetinių dėsnių.{{sfn|Fortson|2004|p=301}}