Atverti pagrindinį meniu

Grimo dėsnis,[1] arba Rasko – Grimo dėsnis[2] (kitas pavadinimas – pirmasis [germanų kalbų] priebalsių poslinkis), – fonetinis germanų prokalbėje įvykęs pokytis, paveikęs indoeuropiečių prokalbės sprogstamuosius priebalsius. Pirmą sykį šis pokytis buvo aprašytas 1814 m. danų kalbininko Rasmuso Rasko, o 1822 m. visiškai suformuluotas ir ištirtas vokiečių filologo Jakobo Grimo, taigi jo vardu šis dėsnis galiausiai ir buvo pavadintas.[3][4][5]. Pats Grimas vartojo terminą „priebalsių poslinkis“ (vok. Lautverschiebung)[6]. Grimo dėsnis (drauge su Vernerio dėsniu) laikomas vienu įžymiausių lyginamosios kalbotyros fonetinių dėsnių.[3]

Dėsnio aprašasKeisti

Pirmojo priebalsių poslinkio esmę galima perteikti tokia schema: [4][5][7][8]

Dusliųjų priebalsių virtimas pučiamaisiais (matyt, pereinant tarpinę aspiruotųjų[4] arba afrikatų stadiją[9]):

Skardžiųjų suduslėjimas:

Skardžiųjų aspiruotųjų virtimas pučiamaisiais (aspiruotieji priebalsiai germanų prokalbės gyvavimo pabaigoje po nosinių priebalsių virto uždarumo priebalsiais ir geminatomis, bei ir žodžio pradžioje, o po *l ir z, tačiau išlaikė pučiamąjį pobūdį kitose padėtyse[10][11][12][8]):

Indoeuropiečių prokalbės priebalsiai
Lūpiniai Dantiniai Gomuriniai Lūpų gomuriniai
Duslieji sprogstamieji p t k
Skardieji sprogstamieji b d g
Aspiruotieji gʷʰ
Germanų prokalbės priebalsiai
Lūpiniai Dantiniai Gomuriniai Lūpų gomuriniai
Duslieji sprogstamieji p t k
Duslieji pučiamieji ɸ þ x
Skardieji pučiamieji ƀ đ ǥ ǥʷ
Skardieji sprogstamieji
(pučiamųjų alofonai)
[b] [d] [g] [gʷ]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Плоткин В. Я.. „Гримма закон“. Лингвистический энциклопедический словарь, 119—120 (1990). 
  2. Красухин К. Г. (2004). Введение в индоевропейское языкознание. М.: Академия, 30. ISBN 5-7695-0900-7.
  3. 3,0 3,1 Fortson, 2004, p. 301
  4. 4,0 4,1 4,2 Мейе, 2010
  5. 5,0 5,1 Арсеньева et al., 2006
  6. Collinge, 1985, p. 64
  7. 7,0 7,1 Ringe, 2006, p. 94
  8. 8,0 8,1 Fortson, 2004, p. 302
  9. Бруннер, К. (2006). История английского языка. М.: УРСС, 55.
  10. Moulton W. G.. „The stops and spirants of early germanic“. Language, 30, Nr. 1, 41—42. 
  11. Сравнительная грамматика германских языков, 1962
  12. Семереньи О. (2002). Введение в сравнительное языкознание. М.: УРСС, 67.