Dviskaita: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Eilutė 96:
Pirmosios linksniuotės daiktavardžių (ir kitų šio tipo linksniuojamųjų žodžių) įnagininkas skiriasi ne tik priegaide, bet ir turi kitokią galūnę nei [[vienaskaita|vienaskaitos]] ar [[daugiskaita|daugiskaitos]] įnagininkas: ''kam?''− dvíem vilkám (dvyniám), tačiau ''kuo?'' − dviẽm vilkam̃ (dvyniam̃). Trumposios daugiskaitos naudininko ir įnagininko formos (be -s, -is) vertinamos kaip perimtos iš dviskaitos. Ir dabartinėje lietuvių kalboje skaitvardžių naudininkų ir įnagininkų ''dviem'' ar dviskaitinių įvardžių ''abiem'' ir pan. vartojimas su daugiskaitos galūne -s (''dviems, abiems, šiedviems'') laikoma klaida. Pageidaujama išlaikyti ir kitų linksniuojamųjų kalbos dalių (daiktavardžių, būdvardžių) dviskaitos naudininką-įnagininką be daugiskaitos galūnių -s, -is. Tai netaikoma 1. linksniuotės daiktavardžių (ir kitų šio tipo linksniuojamųjų žodžių) įnagininkui.
 
Dviskaitos [[Kilmininkas|kilmininko]]-[[vietininkas|vietininko]] reliktais lietuvių kalboje laikomos tarminės formos ''pusiaũ(s)'' 'pusiau', ''dvíejau(s)'' 'dviese'. Senąją baltų dviskaitos [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]] žr. straipsnyje „[[Baltų prokalbė]]“.
 
Dažniausiai dviskaitos formos eina su [[įvardis|įvardžiais]], [[skaitvardis|skaitvardžiais]] bei įvardžio ir skaitvardžio dūriniais du/dvi, abu(du), abi(dvi). Manoma, kad tokį atsiradimą galėjo nulemti galūnių trumpėjimas ir homofonizacija, dėl ko reikėjo dviskaitą atskirti įvardžiais (pvz., ''Mantvilās dvi marti buva graži'' – „Mantvilos dvi marčios buvo gražios“). Dviskaitos formas seniau turėję poriniai objektai (''aki, ausi, koji, ranki'') palaipsniui pasikeitė į daugiskaitą, o dviskaitines formas išlaikė tik nurodant du tokius pat objektus iš keleto<ref>http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/825/752</ref>.
 
Dviskaitinės kilmės yra klausiamasis įvardis „katras''katras?'' (t. y. „kuris'kuris iš judviejų?'), kurio reikšmė dabar susiliejo su žodžiu „kuris''kuris?''. Įvardžių dviskaita tebėra plačiai vartojama – ''abudu, tiedu (tuodu), šiedu (šiuodu), judu, anudu, mudu'' ir kt.
 
Veiksmažodžiuose dviskaita išlikusi prasčiau. I-as asmuo turi galūnę '''-va''', o antras – '''-ta'''. Jos kilo iš senesniųjų '''-vā''', '''-tā''', plg. sangrąžinius veiksmažodžius ''darykivos'' 'darykimės', ''darykitos'' 'darykitės'' ([[lietuvių kalba{{lt|liet.]] o''}} kilęs iš ilgojo balsio '' ā'').'' Šiedvi galūnės gali būti pridėtos prie įvairių laikų ir nuosakų veiksmažodžių; pvz''.<ref>http://babaev.tripod.com/archive/grammar12.html#8</ref>:''
* mudu einava („einame“'einame'), skaitova („skaitome“'skaitome'), judu einata („einate“'einate'), skaitota („skatote“'skatote');
* mudu eikiva („eikime“'eikime'), skaitykiva („skaitykime“'skaitykime'), judu eikita („eikite“'eikite'), skaitykita („skaitykite“'skaitykite');
* mudu eis(i)va („eisime“'eisime'), skaitys(i)va („skaitysime“'skaitysime'), judu eisita („eisite“'eisite'), skaitysita („skaitysite“'skaitysite');
* mudu ėjova („ėjome“'ėjome'), skaitėva („skaitėme“'skaitėme'), judu ėjota („ėjote“'ėjote'), skaitėta („skaitėte“'skaitėte');
* mudu eituva („eitume“'eitume'), skaitytuva („skaitytume“'skaitytume'), judu eituta („eitumėte“'eitumėte'), skaitytuta („skaitytumėte“'skaitytumėte').
 
[[Simonas Daukantas|Simono Daukanto]] užrašyta žemaitiška pasaka (“Brolis„Brolis su seseria“) su išlaikytomis dviskaitos formomis:
<poem><i>
Kitą kartą tėvas numirdamas palikęs sūnų ir dukterį čystai siratoms. Po pagrabo tėvo savo '''anuodu ėmusiu''' rokuoti:
–Kas– Kas bus iš '''vedums''': gyventi '''nenoriva''' – '''eikiva''', – sako, – į svietą.
'''Abudu buvusiu mokytu''' ir didžiai '''azdabniu'''.
Teip '''anuodu išeidamu''' portratus išrisavodinos ir sukeitė (…). O teip ir išėjo '''anuodu''' į svietą.
Teip viename mieste '''anuodu nakojančiu''' vieną naktį. O tenai benakojant '''anuodum''', pradėjo '''anuodums''' klausinėti.
–Iš– Iš kur '''judu''', kur '''eitata'''?
Teip sako anuodu:
'''Eitava''' į svietą, bene '''gausiva''', – sako, – kame slūžyti.
Teip '''anuodum''' pradėjo sakyti vienas ponas (…).
</i></poem>