Dviskaita: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 96:
Pirmosios linksniuotės daiktavardžių (ir kitų šio tipo linksniuojamųjų žodžių) įnagininkas skiriasi ne tik priegaide, bet ir turi kitokią galūnę nei [[vienaskaita|vienaskaitos]] ar [[daugiskaita|daugiskaitos]] įnagininkas: ''kam?''− dvíem vilkám (dvyniám), tačiau ''kuo?'' − dviẽm vilkam̃ (dvyniam̃). Trumposios daugiskaitos naudininko ir įnagininko formos (be -s, -is) vertinamos kaip perimtos iš dviskaitos. Ir dabartinėje lietuvių kalboje skaitvardžių naudininkų ir įnagininkų ''dviem'' ar dviskaitinių įvardžių ''abiem'' ir pan. vartojimas su daugiskaitos galūne -s (''dviems, abiems, šiedviems'') laikoma klaida. Pageidaujama išlaikyti ir kitų linksniuojamųjų kalbos dalių (daiktavardžių, būdvardžių) dviskaitos naudininką-įnagininką be daugiskaitos galūnių -s, -is. Tai netaikoma 1. linksniuotės daiktavardžių (ir kitų šio tipo linksniuojamųjų žodžių) įnagininkui.
Dviskaitos [[Kilmininkas|kilmininko]]-[[vietininkas|vietininko]] reliktais lietuvių kalboje laikomos tarminės formos ''pusiaũ(s)'' 'pusiau', ''dvíejau(s)'' 'dviese'. Senąją baltų dviskaitos [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]] žr. straipsnyje „[[Baltų prokalbė]]“.
Dažniausiai dviskaitos formos eina su [[įvardis|įvardžiais]], [[skaitvardis|skaitvardžiais]] bei įvardžio ir skaitvardžio dūriniais du/dvi, abu(du), abi(dvi). Manoma, kad tokį atsiradimą galėjo nulemti galūnių trumpėjimas ir homofonizacija, dėl ko reikėjo dviskaitą atskirti įvardžiais (pvz., ''Mantvilās dvi marti buva graži'' – „Mantvilos dvi marčios buvo gražios“). Dviskaitos formas seniau turėję poriniai objektai (''aki, ausi, koji, ranki'') palaipsniui pasikeitė į daugiskaitą, o dviskaitines formas išlaikė tik nurodant du tokius pat objektus iš keleto<ref>http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/825/752</ref>.
Dviskaitinės kilmės yra klausiamasis įvardis
Veiksmažodžiuose dviskaita išlikusi prasčiau. I-as asmuo turi galūnę '''-va''', o antras – '''-ta'''. Jos kilo iš senesniųjų '''-vā''', '''-tā''', plg. sangrąžinius veiksmažodžius ''darykivos'' 'darykimės', ''darykitos'' 'darykitės
* mudu einava (
* mudu eikiva (
* mudu eis(i)va (
* mudu ėjova (
* mudu eituva (
[[Simonas Daukantas|Simono Daukanto]] užrašyta žemaitiška pasaka (
<poem><i>
Kitą kartą tėvas numirdamas palikęs sūnų ir dukterį čystai siratoms. Po pagrabo tėvo savo '''anuodu ėmusiu''' rokuoti:
'''Abudu buvusiu mokytu''' ir didžiai '''azdabniu'''.
Teip '''anuodu išeidamu''' portratus išrisavodinos ir sukeitė (…). O teip ir išėjo '''anuodu''' į svietą.
Teip viename mieste '''anuodu nakojančiu''' vieną naktį. O tenai benakojant '''anuodum''', pradėjo '''anuodums''' klausinėti.
Teip sako anuodu:
– '''Eitava''' į svietą, bene '''gausiva''', – sako, – kame slūžyti.
Teip '''anuodum''' pradėjo sakyti vienas ponas (…).
</i></poem>
|