Armoniškės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Armoniškių apylinkėse nuo seno gyventa lietuvių. [[XIX a.]] viduryje Armoniškių parapija buvo grynai lietuviška, o amžiaus pabaigoje jos pietinė ir rytinė dalys ėmė slavėti. Armoniškių apylinkės įėjo į vadinamąją Benekainių-Armoniškių lietuvių salą, kurią sudarė didesnė Armoniškių, Varanavo ir [[Benekainys|Benekainių]] parapijų dalys. [[Adomas Pliateris|A. Pliaterio]] duomenimis, [[1890]] m. [[Sedliškės valsčius|Sedliškės valsčiuje]], kuriam priklausė ir Armoniškės, lietuviškai kalbėjo 55 % gyventojų, Armoniškių seniūnijoje – beveik visi. [[XX a.]] apylinkės slavėjo; [[lietuvių kalba]] išliko kaimuose abipus Žižmos upės aukštupio. Sumažėjusi lietuvių sala vadinama Varanavo-Armoniškių vardu, o šnekamojoje kalboje – [[Ramaškonys (Baltarusija)|Ramaškonių]] sala. Lenkijos valdymo metais daugiau kaip pusė gyventojų namuose kalbėjo lietuviškai. Armoniškių bažnyčioje pamokslai sakyti ir lietuvių kalba, veikė lietuvių organizacijos, Ramaškonyse ir [[Tusamonys]]e – Ryto draugijos lietuvių mokyklos. [[XX a.]] pab. lietuviškai kalbėjo tik vyresnioji karta. Petras Gaučas.<ref>{{VLE|II|34||Armoniškės}}</ref>