Armoniškės

Apie Kauno miesto teritoriją žr. Armaniškiai.

Armoniškės blrs. Германішкі, rus. Германишки
Šv. Trejybės bažnyčia

Armoniškės 54°08′00″ š. pl. 25°22′00″ r. ilg. / 54.13333°š. pl. 25.36667°r. ilg. / 54.13333; 25.36667 (Armoniškės)Koordinatės: 54°08′00″ š. pl. 25°22′00″ r. ilg. / 54.13333°š. pl. 25.36667°r. ilg. / 54.13333; 25.36667 (Armoniškės)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gardino sritis
Rajonas	Varanavo rajonas

Gyventojų (2001)	372

Pašto kodas	231386 / +375 1594
Vikiteka	Armoniškės

Armõniškės ^[1] (blrs. Германішкі, rus. Германишки) – kaimas Baltarusijoje, Gardino srityje, Žižmos kairiajame krante, 4 km į rytus nuo Varanavo.

IstorijaKeisti

Bažnyčios vaizdas XX a. pr.

1452 m. pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia ir įsteigta parapija. XVII a. – XIX a. veikė parapinė mokykla. 1886–1909 m. pastatyta dabartinė mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia. XIX a. kaimas priklausė Ašmenos apskričiai. XIX a. buvo miestelis, seniūnijos centras Sedliškės valsčiuje.^[2]

Pagal 1920 m. Lietuvos ir Rusijos taikos sutartį Armoniškės turėjo priklausyti Lietuvai, bet 1920–1939 m. jas valdė Lenkija. 1939 m. priskirtos Baltarusijos TSR.

LietuviaiKeisti

Armoniškių apylinkėse nuo seno gyventa lietuvių. XIX a. viduryje Armoniškių parapija buvo grynai lietuviška, o amžiaus pabaigoje jos pietinė ir rytinė dalys ėmė slavėti. Armoniškių apylinkės įėjo į vadinamąją Benekainių-Armoniškių lietuvių salą, kurią sudarė didesnė Armoniškių, Varanavo ir Benekainių parapijų dalys. A. Pliaterio duomenimis, 1890 m. Sedliškės valsčiuje, kuriam priklausė ir Armoniškės, lietuviškai kalbėjo 55 proc gyventojų, Armoniškių seniūnijoje – beveik visi.^[3]

XX a. apylinkės slavėjo; lietuvių kalba išliko kaimuose abipus Žižmos upės aukštupio. Sumažėjusi lietuvių sala vadinama Varanavo-Armoniškių vardu, o šnekamojoje kalboje – Ramaškonių sala. Lenkijos valdymo metais daugiau kaip pusė gyventojų namuose kalbėjo lietuviškai. Armoniškių bažnyčioje pamokslai sakyti ir lietuvių kalba, veikė lietuvių organizacijos, Ramaškonyse ir Tumasonyse – Ryto draugijos lietuvių mokyklos. XX a. pab. lietuviškai kalbėjo tik vyresnioji karta. Petras Gaučas.^[4]

ŠaltiniaiKeisti

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Hermaniszki (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 61 psl. (lenk.)
↑ Armoniškės. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 90
↑ Armoniškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 34 psl.

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Hermaniszki (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 61 psl. (lenk.)

[3] Armoniškės. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 90

[4] Armoniškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 34 psl.

[1]

[2]

[3]

[4]