Apie Kauno miesto teritoriją žr. Armaniškiai.

Armõniškės[1] (blrs. Германішкі, rus. Германишки) – kaimas Baltarusijoje, Gardino srityje, Žižmos kairiajame krante, 4 km į rytus nuo Varanavo.

Armoniškės
Германішкі
Šv. Trejybės bažnyčia
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas Varanavo rajonas
Kaimiškoji apylinkė Pereigonių kaimiškoji apylinkė
Gyventojų (2019) 247
Pašto kodas 231386 / +375 1594
Vikiteka Armoniškės

Istorija redaguoti

 
Bažnyčios vaizdas XX a. pr.

1452 m. pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia ir įsteigta parapija. XVII a. – XIX a. veikė parapinė mokykla. 18861909 m. pastatyta dabartinė mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia. XIX a. kaimas priklausė Ašmenos apskričiai. XIX a. buvo miestelis, seniūnijos centras Sedliškės valsčiuje.[2]

Pagal 1920 m. Lietuvos ir Rusijos taikos sutartį Armoniškės turėjo priklausyti Lietuvai, bet 19201939 m. jas valdė Lenkija. 1939 m. priskirtos Baltarusijos TSR.

Lietuviai redaguoti

Armoniškių apylinkėse nuo seno gyventa lietuvių. XIX a. viduryje Armoniškių parapija buvo grynai lietuviška, o amžiaus pabaigoje jos pietinė ir rytinė dalys ėmė slavėti. Armoniškių apylinkės įėjo į vadinamąją Benekainių-Armoniškių lietuvių salą, kurią sudarė didesnė Armoniškių, Varanavo ir Benekainių parapijų dalys. A. Pliaterio duomenimis, 1890 m. Sedliškės valsčiuje, kuriam priklausė ir Armoniškės, lietuviškai kalbėjo 55 proc. gyventojų, Armoniškių seniūnijoje – beveik visi.[3]

XX a. apylinkės slavėjo; lietuvių kalba išliko kaimuose abipus Žižmos upės aukštupio. Sumažėjusi lietuvių sala vadinama Varanavo-Armoniškių vardu, o šnekamojoje kalboje – Ramaškonių sala. Lenkijos valdymo metais daugiau kaip pusė gyventojų namuose kalbėjo lietuviškai. Armoniškių bažnyčioje pamokslai sakyti ir lietuvių kalba, veikė lietuvių organizacijos, Ramaškonyse ir Tumasonyse – Ryto draugijos lietuvių mokyklos. XX a. pab. lietuviškai kalbėjo tik vyresnioji karta.[4]

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1790 m. ir 2019 m.
1790 m.sur. 1866 m. 1882 m. 1905 m.[5] 1921 m.[6] 1999 m. 2009 m.[7] 2019 m.
94 182 155 271 240 371 342 274


Šaltiniai redaguoti

  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Hermaniszki (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 61 psl. (lenk.)
  3. Armoniškės. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 90
  4. Armoniškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 34 psl.
  5. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  6. Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
  7. Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласцьpop-stat.mashke.org.