Mazačas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Mazačas (tikras vardas Tomasas) gimė 1401 m. gruodžio 21 d. Kastel San Džiovanyje (dabar San Džiovanis Valdarnas, [[Areco provincija|Areco provincijoje]]). Pravardė ''Mazačas'' reiškia „Didysis Tomas“ ir tikriausiai duota, kad atskirti nuo kartu dirbusio tapytojo [[Mazolinas|Mazolino]] („Mažojo Tomo“). 1418 m. spalį jis dokumentuotaspaminėtas dirbantis [[Florencija|Florencijoje]]. Nėra žinoma, pas ką jis mokėsi. Tikėtina, kad dailės pradmenų jis galėjo išmokti iš savo gimtojo miestelio tapytojo Marioto, Kristofano sūnaus (''Mariotto di Cristofano''), kuris dėl vedybų buvo susijęs su Mazačo šeima giminystės ryšiais ir 1419 m. paminėtas dirbantis Florencijoje. Tikėtina, kad Mazačas taip pat galėjo mokytis Bičio, Lorenco sūnaus (''Bicci di Lorenzo'') dirbtuvėse, nes paminėta, kad pas Bičį 1421 m. mokėsi Mazačo jaunesnis brolis Džovanis. Be šuųšių, menko talento dailininkų jam tikriausiai didžiausią įtaką turėjo Florencijos tapytojai Džovanis di Frančeskas Toskanis, [[Džentilė da Fabrianas]] (po 1420 m.) ir perspektyviojo vaizdavimo tapyboje klausimu domėjęsis skulptorius [[Donatelas]].

1422 m. sausio 7 d. Mazačas įstojo į Florencijos gydytojų ir vaistininkų gildiją (''Arte dei Medici e Speziali''), kurioje taip pat registravosi tapytojai. Tuo metu Mazačas jau turėjo nuosavas dirbtuves ir tų pačių metų balandžio 23 d. jis užbaigė pirmąjį datuotą darbą − triptiką Šv. Juvenalio bažnyčiai [[Kaša|Kašoje]]. Po kiek laiko jis gavo užsakymą nutapyti [[Freska|freską]] vienuolių karmelitų [[kluatras|kluatre]] paminint jų bažnyčios pašventinimą, įvykusį 1422 m. balandžio 19 d. Šis darbas pražuvo XVI a., bet buvo pagirtas ankstyvųjų autorių, tarp jų [[Giorgio Vasari|Dž. Vazario]], už originalumą nutapant pilnai trimates figūras ir veikėjų portretų realistiškumą. 1424 m. Mazačas įstojo į tapytojų Šv. Luko draugiją ir tikriausiai tais metais pradėjo bendradarbiauti su [[Mazolinas|Mazolinu]], apie kurėkurį Dž. Vazaris neteisingai rašė, kad jis buvo Mazačo mokytojas. Mazolinas, kuris turėjo išvykti į Vengriją, paprašė Mazačui padėti užbaigti jo darbus. Mazačo rankų darbą galima atsekti Madonos, Kūdikio ir viršutinio angelo dešinėje pusėje figūrose „Madonos su kūdikiu ir Šv. Ona“ altoriniame paveiksle, skirtame Šv. Ambraziejaus bažnyčiai (dabar [[uficiai|Uficiuose]]). Jis taip pat nutapė pusę freskų karmelitų bažnyčios [[Brankačių koplyčia|Brankačių koplyčioje]]. Mazolinas tikriausiai nutapė lubų freskas (sunaikintos) ir paminėtas dirbęs kartu su Mazaču iki 1425 m. rugsėjo, kada išvyko į Vengriją.

Dar pilnai neatlikęs darbų Brankačių koplyčioje Mazačas išvyko į [[Piza|Pizą]], kur 1426 m. vasario−gruodžio mėnesiais paminėtos įvairios išmokos jam už [[poliptikas|poliptiką]], skirtą vietos karmelitų bažnyčiai. Šis darbas nuo to laiko buvo išardytas ir kai kurios dalys pražuvo. 1427 m. sausio 23 d. Mazačas paminėtas Pizoje, o liepos 29 d. mokesčių klausimais paminėtas Florencijoje. Tikėtina, kad tuo metu nutapė „Švč. Trejybės“ freską [[Santa Maria Novella|Šv. Marijos Naujoje bažnyčioje]]. Tikriausiai tų metų pabaigoje jis išvyko į [[Roma|Romą]], kur pradėjo tapyti altorinįaltorinę paveikslątapybą [[Santa Maria Maggiore|Šv. Marijos Didžiosios bazilikos]] Kolonų koplyčioje. Jis nutapė vieną panelę ir buvo pradėjęs kitą kai netikėtai mirė. Šiuos jo darbus užbaigti buvo patikėta Mazolinui. Paminėta, kad Mazačas mirė Romoje ir jam buvo 27 ar 28 metai, kas nurodo labiausiai tikėtiną 1428 m. mirties datą. Nepaisant ankstyvos Mazačo mirties ir vos apie 6 metus trukusios tapytojo veiklos jau amžininkai suvokė jo tapybos naujoviškumą ir reikšmę Italijos tapybos vystymesi. Jis iškėlė savo tapybos darbų veikėjų prakilnumą per realistinį fiziškų apimčių ir aplinkos erdvių perspektyvųjį vaizdavimą. Pasak Dž. Vazario, iki [[Mikelandželas|Mikelandželo]] visi geriausi Florencijos dailininkai mokėsi iš Mazačo freskų Brankačių koplyčioje.