|
Iškiriamas nepasitenkinimas susijęs su gimimu (jātiduḥkha), senėjimu (jarāduḥkha), pasiligojimu (vyādhiduḥkha), mirtimi (maraṇāduḥkha); taip pat nepasitenkinimą sukelia branginamų asmenų netektis ir aplinkybių pasikeitimas (priyaviprayogaduḥkha), priverstinis taikstymasis su nemaloniais asmenimis bei aplinkybėmis (apriyasaṃprayogaduḥkha), kentėjimas susijęs su nepatenkinamais troškimais (yad api icchayā paryeṣamāṇo na labhate tad api duḥkhaṃ) ir kančias būdingas prisirišimui prie tam tikrų polinkių (saṃkṣepeṇa pañcopādānaskandhaduḥkha).<ref>{{Cite book|url=http://oxfordreference.com/view/10.1093/acref/9780190681159.001.0001/acref-9780190681159|title=The Princeton Dictionary of Buddhism|publisher=Princeton University Press|isbn=978-0-691-15786-3|editor-last=Buswell|editor-first=Robert E.|volume=1|doi=10.1093/acref/9780190681159.001.0001|editor-last2=Lopez|editor-first2=David S.}}</ref>
[[Buda]], sakydamas „kančia“, neprieštarauja gyvenimo laimei. Netgi priešingai, jis nuolat kartoja, kad gyvenimas turi visą spektrą laimės apraiškų, materialių ir dvasinių, derančių ir pasauliečiams, ir vienuoliams. Šaltiniuose (pvz., Anguttara - nikaya) randame [[laimė]]s aprašymų, kur minima šeimos laimė ir vienumos laimė, jutiminių malonumų laimė ir išsižadėjimo laimė, prisirišimo ir neprisirišimo laimė, fizinė laimė ir proto laimė. Tačiau visas šias laimes, nežiūrint vienų tariamo šventumo, kitų žemiškumo, savyje apima ''duhkha''. Taigi budizme kažkas yra kančia, arba ''duhkha'', ne dėl to, kad verčia kentėti kasdienine prasme, o todėl, kad „'''visa, kas laikina, kelia nepasitenkinimą'''“.
Dėl kančios svarbumo, Budos mokymas būna vadinamas pesimistišku. Iš tiesų jis – nei pesimistiškas, nei optimistiškas. Tinkamiausia būtų jį vadinti tikrovišku, kadangi jis nusako pasaulį tikroviškai, nei jį pagražindamas, nei apjuodindamas. Jis nei siūlo gyvenimą be rūpesčių [[rojus|rojuje]], nei gąsdina sunkiai įsivaizduojamais kankinimais ir [[nuodėmė]]mis. Budizmas tiktai tiksliai ir objektyviai aiškina "kas aš esu" ir „kas tu esi“, ir kokia yra asmeninė būtis aplinkiniame pasaulyje, bei nurodo kelią į tobulą (budistiniu supratimu) laisvę, ramybę, atsipalaidavimą ir laimę. O kančia, gyvenimą lydintys sunkumai, tėra tikrovės suvokimo pradžia, vedanti į išsilaisvinimą.
== Šaltiniai ==
* What The Buddha Taught /Walpola Rahula.- SriLanka, 1967.
* Pasaulio religijos.- Vilnius: Alma Littera, 1997.
== Išnašos ==
|
