Nepasitenkinimas (skr. duḥkha, pali dukkha; kančia) – pamatinė budizmo sąvoka minima Keturiose tauriosiose tiesose, pirmoji iš jų, ypač svarbi budistų pasaulėžiūrai.

Iškiriamas nepasitenkinimas susijęs su:

  • gimimu (jātiduḥkha);
  • senėjimu (jarāduḥkha);
  • pasiligojimu (vyādhiduḥkha);
  • mirtimi (maraṇāduḥkha);
  • taip pat nepasitenkinimą sukelia branginamų asmenų netektis ir aplinkybių pasikeitimas (priyaviprayogaduḥkha);
  • priverstinis taikstymasis su nemaloniais asmenimis bei aplinkybėmis (apriyasaṃprayogaduḥkha);
  • nusivylimas susijęs su nepatenkinamais troškimais (yad api icchayā paryeṣamāṇo na labhate tad api duḥkhaṃ);
  • ir kančias būdingas prisirišimui prie tam tikrų polinkių (saṃkṣepeṇa pañcopādānaskandhaduḥkha).[1]

Toks nepasitenkinimo sklidinas gyvenimo suvokimas leidžia prie nieko neprisirišti ir patirti aukščiausią laimę, nirvaną (paramam sukham).

Išnašos redaguoti

  1. Buswell, Robert E.; Lopez, David S. (eds.). The Princeton Dictionary of Buddhism. 1. Princeton University Press. doi:10.1093/acref/9780190681159.001.0001. ISBN 978-0-691-15786-3.