Alytus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S ne visai geografija, keliu į viršų prie bendros informacijos |
|||
Eilutė 42:
Alytus – vienas seniausių Lietuvos miestų. Pirmą kartą minimas [[1377]] m. kaip Alytaus pilis [[Vygandas Marburgietis|Vygando Marburgiečio]] kronikoje. Per Alytų į šalies gilumą ėjo kryžiuočių puolimų keliai. [[1387]] m. [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] dokumentuose minimas kaip miestelis. Po [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] dešiniajame Nemuno krante ėmė augti gyvenvietė, kuri vadinosi ''[[Alytus I]]'', nuo XV a. pabaigos kairiajame krante, [[Užnemunė]]je auganti gyvenvietė ėmė vadintis ''[[Alytus II]]''. [[1466]] m. minimas [[Alytaus valsčius]]. [[1524]] m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija. [[1549]] m. Ldk [[Žygimantas Augustas]] Alytų užrašė [[Barbora Radvilaitė|Barborai Radvilaitei]]. <ref>Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 123 p.</ref> [[1581]] m. [[birželio 15]] d. Lietuvos didysis kunigaikštis [[Steponas Batoras]] suteikė Alytui [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]] ir [[Alytaus herbas|herbą]]. Ši data yra minima kaip Alytaus miesto diena. Praeityje Alytus daug kartų nukentėjo nuo svetimų kariaunų. Ne kartą jį naikino gaisrai, maro epidemijos ir kitos nelaimės. [[1586]] m. pastatyta cerkvė. Miestas priklausė [[Trakų vaivadija]]i.
[[Vaizdas:Budowa mostu na rzece Niemen - 2.jpg|miniatiūra|250px|right|Mieste 1899 m. buvo statomas [[Užnemunės geležinkelis|Užnemunės geležinkelio]] tiltas per Nemuną (dab. [[Baltosios rožės tiltas]]).]]
XVII a. karų su [[Rusija]] ir [[Švedija]] metu miestas neteko daug gyventojų. [[1775]] m. iš [[Trakai|Trakų]] ir [[Merkinė]]s Alytun perkelti pavieto teismai. XVIII a. pabaigoje abiejuose Nemuno krantuose gyveno beveik po vienodai gyventojų, tačiau prekyba ir amatais pirmavo dešiniakrantis Alytus. [[1795]] m. miestas padalintas: rytinė dalis (Alytus I) atiteko [[Rusijos imperija]]i, o vakarinė (Alytus II) – [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]]. [[1807]] m. Alytus II atiteko Napoleono sukurtai [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystei]], po [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] atiteko [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystei]] (priklausė [[1815]]–[[1915]] m.). Dėl geresnių ūkio sąlygų kairysis krantas ėmė sparčiai plėtotis, o dešinysis nusilpo, ir nuo to laiko Alytus II tapo stipresniu miestu. XIX a. pabaigoje Rusijos imperija ėmėsi statyti strategiškai svarbioje išsidėsčiusio miesto fortifikacijas. 1890 m. Alytus tapo trečiosios klasės Rusijos imperijos tvirtove.
1915 m., kai Lietuvoje ir [[Suvalkų gubernija|Suvalkų gubernijoje]] įsitvirtino vokiečių karinė administracija, Alytus I ir Alytus II buvo sujungti į vieną administracinį vienetą. [[1919]] m. vasarį mieste vyko [[Alytaus kautynės]], kuriose [[TLK|Lietuvos kariuomenė]] kovėsi su [[bolševikai]]s, prie Alytaus žuvo pirmasis karininkas [[Antanas Juozapavičius]]. [[1932]] m. Alytui suteiktas kurorto statusas.
[[1941]] m. [[birželio 22]]-[[birželio 23|23]] d. šalia miesto įvyko [[Alytaus mūšis]], kuriame dalyvavo apie 800 tankų. 1941 m. išžudyti beveik visi Alytaus žydai (apie 10 000).<ref>[http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/614/ Žydai Lietuvoje. Alytus] zydai.lt</ref> [[1944]] m. [[liepos 15]] d. miestą užėmė sovietai (III Baltarusijos fronto kariai). Pokario pasipriešinimo judėjime miestas priklausė [[Dainavos apygarda|Dainavos krašto apygardai]]. Nuo 1941 m. liepos iki 1943 m. balandžio kareivinių teritorijoje veikė karo belaisvių koncentracijos stovykla Stalag-343. Nuo 1943 m. gegužės iki 1944 m. liepos ten pat veikė daugiausia iš vakarinių Rusijos sričių perkeltųjų asmenų stovykla. Joje žuvo apie 2 tūkst. karo belaisvių ir civilių. 1944 m. liepos 15 d. miestą užėmė sovietai (III Baltarusijos fronto kariai). Pokario pasipriešinimo judėjime miestas priklausė Dainavos krašto apygardai. [[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu.
Po karo miestas ėmė sparčiai augti, ypač po [[1963]] m. kaip pramonės centras. Pastatytas didžiausias Pabaltijo respublikose [[medvilnė]]s kombinatas, didelė šaldytuvų [[Snaigė (bendrovė)|„Snaigė“]] gamykla, eksperimentinis namų statybos kombinatas, mėsos kombinatas, „Dainavos“ siuvimo fabrikas, kombinuotųjų pašarų gamykla. [[1977]] m. [[kovo 30]] d. Alytui suteiktos [[respublikinio pavaldumo miestas|respublikinio pavaldumo miesto]] teisės. [[1995]] m. patvirtintas dabartinis [[Alytaus herbas]]. <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=22803</ref>
| |||