Ispanų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Fonologija buvo aprašyta be galo laisvai |
|||
Eilutė 13:
== Ispanų ar kastilų kalba? ==
Patys ispanakalbiai savo gimtąją kalbą dažniau vadina ne ''español'' (
Ispanijoje terminas
Kai kurių lingvistų nuomone, terminas ''español'' taikytinas visų šalių ispaniškiems dialektams, o ''castellano'' apibūdina tik Kastilijos regiono dialektą. Šio požiūrio šalininkai pasitelkia analogiją, kad Prancūzijoje kalbama prancūziškai (o ne, pavyzdžiui, provansiškai), o [[Vokietija|Vokietijoje]] vokiškai.
Eilutė 79:
[[JAV|Jungtinėse Amerikos valstijose]] ispaniškai kalba apie 41 mln. šalies gyventojų, o [[Puerto Rikas|Puerto Rike]] ir [[Naujoji Meksika|Naujojoje Meksikoje]] ji turi valstybinės kalbos statusą. [[Teksasas|Teksase]] ispanų kalba ''de facto'' yra antroji valstybinė kalba. Milijonai ispanakalbių gyvena [[Florida|Floridoje]], [[Kalifornija|Kalifornijoje]], [[Niujorkas|Niujorke]].
[[Brazilija|Brazilijoje]], kurios valstybinė kalba yra [[portugalų kalba|portugalų]], ispanų kalba vertinama kaip [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]]
[[Filipinai|Filipinuose]] ispanų kalba turėjo valstybinės kalbos statusą iki [[1973]] m., bet jos vartojimas šioje šalyje sparčiai
Ispanų kalba taip pat yra viena iš oficialiųjų kalbų [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungoje]] ir [[Jungtinių Tautų organizacija|Jungtinių Tautų organizacijoje]].
[[Vaizdas:Map-Hispano.png|550px|Raudona spalva – valstybinė k., mėlyna – viena iš
== Ispanų kalbos dialektai ==
Eilutė 136:
== Fonetika ==
Ispanų
* '''ñ''' – [ɲ] – palatalinis garsas, primenantis lietuvių k. [nʲ] žodyje ''niaukiasi''; mañana ''rytas'' – [ma'ɲana],
* '''ll''' – [j], pietinėje Pietų Amerikoje (Argentinoje) – [dʒ] arba [ʒ]; ella ''ji'' – [ˈeja], [ˈedʒa] arba [ˈeʒa]; kai kuriose tarmėse – kaip [ʎ] (palatalinis garsas, primenantis lietuvių k. [lʲ] žodyje ''leidžia''), billete [biˈʎet̪e] ''bilietas'',
* '''c'''
* '''b, v''' – ispanų kalboje ''b'' ir ''v'' tariamos visiškai vienodai, skirtingos raidės vartojamos dėl istorinių ar morfologinių priežasčių: 1) po garsų [n] ir [m] arba žodžio ar tarties pradžioje (po pauzės) abi raidės tariamos kaip lietuviška [b] žodyje ''baigia'': un vaso [um ˈbaso] ''vaza''; vale [ˈbale] ''gerai''; 2) visose kitose padėtyse tariamas specialus pučiamasis abilūpinis skardusis priebalsis [β]: acabar [akaˈβaɾ] ''užbaigti'',
* '''d''' – 1) po garsų [n] ir [m] arba žodžio ar tarties pradžioje (po pauzės) tariamas kaip lietuviška [d] žodyje ''duoti'': debo [deˈβo] ''privalau''; 2) visose kitose padėtyse tariamas specialus pučiamasis dantinis skardusis priebalsis [ð]: pido [ˈpiðo] ''prašau'',
* '''g''' 1) prieš e, i – [x] kaip lietuvių k. žodyje ''choras'': gente [ˈxen̪t̪e], kai kur Lotynų Amerikoje – [ˈdʒen̪t̪e]; 2) kitose padėtyse (jei tolesnė raidė nėra ''e'' arba ''i'') po garsų [n] ir [m] arba žodžio ar tarties pradžioje (po pauzės) tariama kaip lietuviška [ɡ] žodyje ''gaudo'': goma [ˈɡoma] ''trintukas''; 3) visose kitose padėtyse tariamas specialus pučiamasis gomurinis skardusis priebalsis [ɣ], kaip lietuvių k. žodyje ''brahmanas'': alguien [ˈalɣjen] ''kažkas'',
* '''gu''' – (''prieš e, i'') u netariama; guitarra [ɡiˈtara] ''gitara''; šioje padėtyje ''u'' tariama tik tuo atveju, kai virš jos pažymima trema, t. y. rašoma ''gü'': güiro [ˈɡwiɾo] ''kukurūzo daigas'',
* '''rr''' (ilga [r] – kaip lietuvių k. [ɾ],
* '''h''' – niekada netariama; hombre – [
* '''j''' – [
* '''z''' –
* '''y''' – kaip [j], Amerikoje kartais kaip [
* '''ch''' – [
* '''l''' –
* '''
* '''e''' – trumpas garsas [e] – kaip kartais lietuvių k. pasitaikantis ''e'' tarptautiniuose žodžiuose, pvz., ''metras''.
== Kirčiavimas ==
* jei žodis baigiasi balsiu ('''a''', '''e''', '''i''', '''u'''), '''n''' arba '''s''' ir neturi kirčio ženklo ('''΄'''), kirčiuojamas ''priešpaskutinis'' skiemuo: '''''vi'''''da, '''''par'''''te, ver'''''du'''''ras,
* jei žodis baigiasi ''priebalsiu'' (išskyrus '''n''', '''s''') ir neturi kirčio ženklo ('''΄'''), kirčiuojamas ''paskutinis'' skiemuo: a'''''mor''''', us'''''ted''''', lau'''''rel''''',
eilutė 174 ⟶ 173:
XVII–XVIII amžiuje ispanų kalbą praturtino prancūziškos kilmės leksika, susijusi su naujomis madomis, maistu ir pan.: ''puré, menú, restorán''.
XX amžiuje ispanų kalba, kaip ir daugelis kitų kalbų, dėl moderniųjų technologijų perėmimo patiria didelę anglų kalbos įtaką: ''fútbol, e-mail, internet''. Šiai įtakai labiau pasiduoda Lotynų Amerikos dialektai, pavyzdžiui, kompiuterio pelė Ispanijoje vadinama ''
== Svarbiausios frazės ==
eilutė 182 ⟶ 181:
!Tarimas
|-
||ispanų kalba|| ''español'' || [
|-
||ispanų kalba (kastilų) || ''castellano'' || [
|-
||lietuvių kalba || ''lituano'' || [
|-
||taip || ''sí'' || [si]
eilutė 192 ⟶ 191:
||ne || ''no'' || [no]
|-
||labas || ''hola'' || [
|-
||Labas rytas! Laba diena! ''(iki 12 val.)'' || ''¡Buenos días!'' || [
|-
||Laba diena! Labas vakaras! ''(po 12 val.)'' || ''¡Buenas tardes!'' || [
|-
||Labanakt! || ''¡Buenas noches!'' || [
|-
||Sveiki atvykę! || ''¡Bienvenidos!'' || [
|-
||malonu susipažinti || ''
|-
||kaip gyvuojate? || ''¿
|-
||sudie || ''adiós'' || [
|-
||iki pasimatymo || ''hasta la vista'' || [
|-
||prašau || ''por favor'' || [
|-
||ačiū || ''gracias'' || [
|-
||atsiprašau || ''perdón'' || [
|-
||kodėl? || ''¿Por qué?'' || [
|-
||kas? (apie žmogų) || ''¿Quién?'' || [
|-
||kas? (apie daiktus) || ''¿Qué?'' || [
|-
||kada? || ''¿Cuándo?'' || [
|-
||kur? || ''¿Dónde?'' || [
|-
||kaip? || ''¿Cómo?'' || [
|-
||kiek? || ''¿Cuánto?'' || [
|-
||nesuprantu || ''No entiendo'' || [no
|-
||padėkite! || ''¡Ayúdame!''|| [
|-
||(Jūs) kalbate lietuviškai? || ''¿Habla (usted) lituano?'' || [
|-
||į sveikatą! || ''¡Salud!'' || [
|-
||vienas || ''uno'', ''un'' || [
|-
||du || ''dos'' || [dos]
|-
||trys || ''tres'' || [
|-
||keturi || ''cuatro'' || [
|-
||penki || ''cinco'' || [
|-
||šeši || ''seis'' || [
|-
||septyni || ''siete'' || [
|-
||aštuoni || ''ocho'' || [
|-
||devyni || ''nueve'' || [
|-
||dešimt || ''diez'' || [
|-
||šimtas || ''ciento'', ''cien'' || [
|-
||tūkstantis || ''mil'' || [mil]
|-
| colspan=3| <small><sup>1</sup> Tarimas
|}
| |||