20:58, 8 rugpjūčio 2019 versija taisyti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai →‎Padėtis, geografiniai duomenys, klimatas ← Prieš tai darytas keitimas		21:07, 8 rugpjūčio 2019 versija taisyti anuliuoti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 8: == Geografija == Jūra driekiasi iš šiaurės vakarų į pietryčius 820 km – nuo [[Venecijos įlanka\|Venecijos įlankos]] šiaurėje iki Otranto sąsiaurio pietuose, kur Adrijos jūra pereina į [[Jonijos jūra\|Jonijos jūrą]]. Adrijos plotis – nuo 93 iki 225 km, vidutinis 160 km. Jūra užima 132 tūkst. kv.km plotą. Šiaurinės dalies gylis siekia nuo 40 iki 200 m. Pietinė dalis yra žymiai gilesnė - tarp Diuresio ir Bario gylis siekia 1260 metrų. Druskingumas jūros paviršių prie didelių upių deltų yra 2,5 proc., pietinėje dalyje – 3,9 proc.<ref>[http://de.encarta.msn.com/encyclopedia_761568079/Adriatisches_Meer.html Adrijos jūra – MSN Encarta]</ref>{{dead link}} Vakarinėje jūros pakrantėje yra [[Italija]], o palei rytinį krantą – [[Kroatija]], [[Juodkalnija]] ir [[Albanija]]. Nedidelė dalis pakrantės priklauso [[Slovėnija]]i bei [[Bosnija ir Hercegovina\|Bosnijai ir Hercegovinai]] (26 km prie [[Neumas\|Neumo]]). === ~~Klimatas~~Pakrantės ===▼ Šiaurinė jūros dalis yra sekli su daugybe pakrantės [[Lagūna\|lagūnų]]. Italijos pakrantė piečiau [[Po (upė)\|Po]] deltos yra kalnuota, kranto linija tiesi ir palei krantą praktiškai nėra salų. Tik [[Apulija\|Apulijoje]] esantys Gargano kalnai apie 50 km išsikiša į Adrijos jūrą sudarydami pusiasalį. Rytinėje pakrantėje į jūrą išsikiša Istrijos pusiasalis, visa pakrantė daugiausia kalnuota ir raižyta. Kroatijos krantas yra labai vingiuotas, turi daug salelių, įlankėlių ir labai populiarus tarp turistų. Piečiau [[Škoderis\|Škoderio]] Albanijoje pakrantė smėlėta. Adrijos pakrantė baigiasi ties [[Vlora]] piečiau kurios palei [[Jonijos jūra\|Jonijos jūros]] pakrantę prasideda [[Albanijos Rivjera]].▼ ▲~~Šiaurinė~~Šiaurės ~~jūros~~vakarinė dalis yra sekli su daugybe pakrantės [[Lagūna\|lagūnų]]. ~~Italijos~~Didžiausia ~~pakrantė~~iš ~~piečiau~~lagūnų yra [[PoVenecijos ~~(upė)~~lagūna\|PoVenecijos]]. ~~deltos~~Toliau esanti rytinė Italijos pakrantė yra kalnuota, kranto linija ~~tiesi ir palei~~gana ~~krantą praktiškai nėra salų~~tiesi. Tik [[Apulija\|Apulijoje]] esantys Gargano kalnai apie 50 km išsikiša į Adrijos jūrą sudarydami pusiasalį. Rytinėje pakrantėje į jūrą išsikiša Istrijos pusiasalis, visa pakrantė daugiausia kalnuota ir raižyta. Kroatijos krantas yra labai vingiuotas, turi daug salelių, įlankėlių ir labai populiarus tarp turistų. Piečiau [[Škoderis\|Škoderio]] Albanijoje pakrantė smėlėta. Adrijos pakrantė baigiasi ties [[Vlora]] piečiau kurios palei [[Jonijos jūra\|Jonijos jūros]] pakrantę prasideda [[Albanijos Rivjera]]. ▲=== Klimatas === === Klimatas === Klimatui būdinga labai šilta, nelietinga ir sausa vasara ir švelni, iš dalies lietinga ir drėgna žiema. Žiemą Adrijos jūros regionas yra veikiamas aukšto slėgio sričių iš [[Atlanto vandenynas\|Atlanto]]. Dėl to pučia šilti pietiniai (''[[sirokas]]'') ir šalti šiaurės (''[[mistralis]]'' ir ''[[bora]]'') vėjai. === Upės === Didžiausios į Adriją įtekančios upės yra [[Reno]], [[Po (upė)\|Po]], [[Adidžė]], [[Brenta]], [[Piavė]], [[Soča]], [[Zrmanja]], [[Krka (Kroatija)\|Krka]], [[Cetina]], [[Neretva]], [[Drinas]]. == Okeanologija == === Druskingumas === Druskingumas jūros paviršių prie didelių upių deltų yra 2,5 proc., pietinėje dalyje – 3,9 proc.<ref>[http://de.encarta.msn.com/encyclopedia_761568079/Adriatisches_Meer.html Adrijos jūra – MSN Encarta]</ref>{{dead link}} == Ekonomika ==

Adrijos jūra: Skirtumas tarp puslapio versijų