Zarasai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →Gamta ir geografija: + vienišas straipsnis |
|||
Eilutė 34:
Nors archeologinių ar rašytinių šaltinių nerasta, bet daugelis autorių teigia, kad Zarasų įkūrimo pradžios reikia ieškoti XVI a. pradžioje. Iki tol čia gyveno [[sėliai]]. Oficialiai miesto pradžia laikoma [[1506]] metai. Tuo metu dabartinio miesto teritorijoje buvęs [[Zarasų dvaras]], o [[Zarasas|Zaraso]] ežero Didžiojoje saloje – vienuolynas (tikriausiai [[karmelitai|karmelitų]]) su mūrine bažnyčia, kurių griuvėsius dar [[XX amžius|XX a.]] pradžioje zarasiškiai ardė miesto statyboms. Salą su ežero krantu jungęs 200 m ilgio medinis tiltas. Nors vietovė nepažymėta nė viename XV a. pabaigos – XVI a. pradžios Lietuvos ar [[Livonija|Livonijos]] žemėlapyje, gyvenvietei čia atsirasti tuo laiku sąlygos buvo palankios, nes vietovė labai tinkama gyventi, per ją nuo seno ėjo vienas iš pagrindinių prekybos kelių iš centrinės Lietuvos į [[Ryga|Rygą]] ir [[Pskovas|Pskovą]]. [[1530]] m. [[Zarasas|Zaraso]] ežero salos vienuolynas perkeltas į [[Antalieptė|Antalieptę]], o [[Zarasų bažnyčia]] – į krantą, dabartinę jos vietą.
Vietovė nuo XIV iki XVIII a. priklausė [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupui]]. XV a. pabaigoje minimas Zarasų dvaras, [[1522]] m. miestelis. [[1598]] m. minimas [[Zarasų valsčius]]. [[1610]] m. Zarasuose pastatyta nauja [[Zarasų bažnyčia]], kuri kartu su miestelio dalimi sudegė [[1654]]–[[1667]] m. kare ir tik [[1674]] m. buvo atstatyta. Nuo [[1613]] m. Zarasai žymimi [[LDK]] žemėlapiuose. [[1669]] m. miestelyje gyveno daugiau kaip 300 žmonių, buvo smuklė, [[kalvė]], susiformavęs penkių gatvių tinklas – pagrindiniai keliai į kitus miestus.
Miestelis sunyko per [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]], jo gyventojus praretino [[1708]]–[[1711]] m. siautėjęs [[maras]]. [[1721]] m. inventoriaus žiniomis, čia gyveno apie 100 žmonių, amatininkų nebuvo. Vėlesnių inventorių šaltiniai nurodo nežymų gyventojų skaičiaus svyravimą, nebuvo turgų, gyveno viena prekybininkų žydų šeima, keitėsi tik pavienių amatininkų sudėtis. Miestelis virto žemdirbių gyvenviete. Jie atlikinėjo daug prievolių dvarui: taisė miestelio tiltą, špitolę, smuklę, vyko su pastotėmis į [[Vilnius|Vilnių]], Rygą. Zarasai kiek atgijo XVIII a. 2-ojoje pusėje: įsteigta mokykla, taip pat muitinė, kuri davė valstiečiams leidimus parduoti Rygoje linus. [[1735]] m. [[Barauka (Zarasai)|Baraukoje]] pastatyta pirmoji Zarasų [[sentikiai|sentikių]] cerkvė.
| |||