Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 11:
Visa Sankt Peterburgo−Varšuvos trasa buvo apie 1250 km ilgio. Visame kelyje [[Daugpilis]]−[[Vilnius]]−[[Lentvaris]]−[[Kaunas]]−[[Kybartai]] žemės darbai pradėti [[1859]] m. pavasarį, o 1860−ųjų rudenį kelias Daugpilis−Vilnius jau buvo nutiestas. Geležinkelio linija ėjo pro [[Dūkštas|Dūkštą]], [[Ignalina|Ignaliną]], Vilnių, Lentvarį ir [[Varėna|Varėną]] su atšaka nuo Lentvario pro Kauną į Kybartus, taip pasiekiant tuometinės [[Prūsija|Prūsijos]] sieną.
Pirmasis traukinys inauguraciniu reisu iš Daugpilio į Vilnių atvyko [[1860]] m. [[rugsėjo 17]] d.
[[1862]] m. [[kovo 15]] d. atidarytas nuolatinis traukinių eismas iš Sankt Peterburgo į Vilnių ir iš Vilniaus į [[Virbalis|Virbalį]]. Kelionė iš Peterburgo į Vilnių trukdavo beveik 19 valandų, iš Vilniaus į Kauną apie 2 val. 30 min.
Palei Sankt Peterburgo−Varšuvos magistralę Lietuvoje buvo pastatyta per dvi dešimtis geležinkelio stočių, išaugo nauji tarnybiniai pastatai ir geležinkelininkų gyvenvietės. Kai kurie miestai ir geležinkelio stotys, pavyzdžiui, Ignalina, [[Kaišiadorys]], išaugo, galima sakyti, tuščioje vietoje. Kiti, kaip ir [[Švenčionėliai]], smarkiai išsiplėtė ir savo reikšmingumu tuomet nustelbė dabartinį rajono centrą [[Švenčionys|Švenčionis]].
| |||