|
im coooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooool
{{Sen miestas
| pavadinimas = Miletas
| senovinis pavadinimas = ''Μίλητος''
| vaizdas = The Theater of Miletus.jpg
| vaizdo plotis = 260
| vaizdo info = Mileto teatras
| herbas =
| herbo plotis =
| herbo info =
| žeml = Turkija
| žeml plotis = 250
| žeml info =
|PL=37|PM=31|PS=50|NS=N|IL=27|IM=16|IS=42|EW=E
| pilnas pavadinimas =
| vieta = [[Turkija]], [[Aidino ilas]]
| regionas = [[Mažoji Azija]] ([[Lidija]])
| administracinis vienetas =
| plotas = 0,9 km²
| statytojas =
| medžiaga =
| pastatytas = [[4 tūkstantmetis pr. m. e.]]
| sugriautas = [[XIV a.]]
| laikotarpis = [[neolitas]], [[bronzos amžius]], [[antika]], [[viduramžiai]]
| tauta = [[Mino civilizacija]], luviai, kariai, [[graikai]], [[turkai]]
| valdovai =
| dievas =
| kasinėjimai = nuo [[1873]] m.
| žvalgytas =
| tirtas =
| vikiteka = Category:Miletus
| UNESCO id =
}}
'''Miletas''' ({{grc|Μίλητος}}, {{hit|Millawanda}}, {{la|Miletus}}, {{tr|Milet}}) − senovės [[Graikai|graikų]] miestas [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]] vakarinėje pakrantėje, prie [[Didysis Menderesas|Meandro]] upės žiočių; dabartinėje [[Turkija|Turkijos]] teritorijoje.
== Istorija ==
Miletą apie XVI a. pr. m. e. įkūrė [[achajai]]. II ir I tūkstantmečių pr. m. e. sandūroje jame apsigyveno [[jonėnai]].
VIII−VI a. pr. m. e. Miletas buvo vienas labiausiai išsivysčiusių graikų [[Polis|polių]]. Miletiečiai įkūrė apie 70 kolonijų, daugiausia [[Marmuro jūra|Marmuro]] ir [[Juodoji jūra|Juodosios]] jūros pakrantėse. Jis labiau nei kiti graikų miestai garsėjo menu, [[politika]] ir prekyba. Buvo pagrindinis Jonijos lygos uostas bei klestėjo kaip [[Menas|meno]] ir pramonės centras.
VI a. pr. m. e. Milete susiformavo [[Mileto mokykla|Mileto natūrfilosofijos mokykla]]. Tuo metu Miletas atiteko [[Persija]]i.
Apie 500 m. pr. m. e. miletiečiai vadovavo [[Jonija|Jonijos]] graikų miestų sukilimui prieš persus. 494 m. pr. m. e. persai Miletą sugriovė.
479 m. pr. m. e. miestas pradėtas atstatyti ir apie 466 m. pr. m. e. užstatytas pagal taisyklingą (vadinamą [[Hipodamas|Hipodamo]]) planą su stačiakampiu gatvių tinklu.
Po [[Peloponeso karas|Peloponeso karo]] (431−404 m. pr. m. e.) miestas vėl atiteko persams, 334 m. pr. m. e. − [[Aleksandras Makedonietis|Aleksandrui Makedoniečiui]], 129 m. pr. m. e. − [[Senovės Roma|Romai]].
Bėgant metams Miletas pamažu sunyko.
[[Vaizdas:Map of Lydia ancient times.jpg|thumb|left|250px|Miletas senovės žemėlapyje]]
Nuo [[XX amžius|XX]] a. pradžios Milete vykdomi archeologiniai kasinėjimai. Atkasami architektūros paminklų griuvėsiai: trijų agorų − šiaurinės (su [[bulė]]s susirinkimams skirtu pastatu, vadinamu ''Buleuterionu'', dviem [[Apolonas|Apolono]] šventyklomis ir kitais pastatais), pietinės ir vakarinės (su jonėnine [[Atėnė]]s šventykla).
[[Kategorija:Jonijos lyga]]
| 