Juzefas Poniatovskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 21:
[[Vaizdas:Józef Poniatowski 111.PNG|thumb|left|150px|Juozapas Poniatovskis 1778 metais]]
[[Vaizdas:Woodville Richard Caton - Poniatowski's Last Charge at Leipzig 1912.jpg|thumb|left|150px|Paskutinė Poniatovskio ataka netoli Leipcigo]]
Austrijos feldmaršalo, kunigaikščio [[AndžejusAndrius Poniatovskis|AndžejausAndriaus Poniatovskio]] (1734–1773) ir grafaitės Marijos TerezėsTeresės Kinskos (1736–1806) sūnus. Iš pradžių tarnavo Austrijos armijoje. Nuo [[1789]] metų užsiėmė Lenkijos armijos organizavimu, o ATR-Maskvos karo metu [[1792]] metais buvo Lenkijos armijos korpuso, veikusio Ukrainoje, vadas. Išsiskyrė Zalencų mūšyje – pirmoje pergalingame Lenkijos kariuomenės mūšyje, nuo Jono Sobieskio laikų. Pergalė davė pradžią skirti ordiną „Virtuti Militari“. Pirmieji juo apdovanotieji tapo lietuviai Juozapas Poniatovskis ir Tadas Kostiuška.
 
Po ATR pralaimėjimo kare su Rusija Juzefas Poniatovskis emigravo, po to vėl grįžo į tėvynę ir tarnavo vadovaujant Kosciuškai 1794 metų sukilimo metu. Po sukilimo numalšinimo pasiliko kurį tai laiką Varšuvoje. Jo dvaro žemės buvo konfiskuotos. Atsisakius vykti į Rusjos armiją, gavo nurodymą palikti ATR ir išvažiavo į Vieną.