Juzefas Poniatovskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 19:
== Biografija ==
[[Vaizdas:Józef Poniatowski 111.PNG|thumb|left|150px|
[[Vaizdas:Woodville Richard Caton - Poniatowski's Last Charge at Leipzig 1912.jpg|thumb|left|150px|Paskutinė Poniatovskio ataka netoli Leipcigo]]
Austrijos feldmaršalo, kunigaikščio [[Andžejus Poniatovskis|Andžejaus Poniatovskio]] (1734–1773) ir grafaitės Marijos Terezės Kinskos (1736–1806) sūnus. Iš pradžių tarnavo Austrijos armijoje. Nuo [[1789]] metų užsiėmė Lenkijos armijos organizavimu, o ATR-Maskvos karo metu [[1792]] metais buvo Lenkijos armijos korpuso, veikusio Ukrainoje, vadas. Išsiskyrė Zalencų mūšyje – pirmoje
Po ATR pralaimėjimo kare su Rusija Juzefas Poniatovskis emigravo, po to vėl grįžo į tėvynę ir tarnavo vadovaujant Kosciuškai 1794 metų sukilimo metu. Po sukilimo numalšinimo pasiliko kurį tai laiką Varšuvoje. Jo dvaro žemės buvo konfiskuotos. Atsisakius vykti į Rusjos armiją, gavo nurodymą palikti ATR ir išvažiavo į Vieną.
[[Pavelas I]] grąžino Poniatovskiui dvaro žemes ir bandė pritraukti jį į Rusijos tarnybą. [[1798]] metais Poniatovskis atvažiavo į Sankt-Peterburgą, į dėdės laidotuves ir pasiliko keliems mėnesiams išspręsti nuosavybės
[[1806]] metų rudenį, kada prūsų armija ruošėsi palikti Varšuvą, Poniatovskis priėmė karaliaus [[Frydrichas Vilhelmas III|Frydricho Vilhelmo III]] pasūlymą vadovauti miesto milicijai.
Eilutė 31:
Atėjus [[Joachim Murat|Miurato]] kariams, po derybų su juo, Poniatovskis perėjo tarnauti Napoleonui. [[1807]] metais dalyvavo organizuojant laikiną vyriausybę ir tapo Varšuvos kunigaikštystės karo ministru.
1809 metais
Dalyvavo Napoleono žygyje į Rusiją [[1812]] metais, vadovaudamas lenkų korpusui.
| |||