20:34, 29 rugpjūčio 2018 versija taisyti Vaidila (aptarimas \| indėlis) 55 369 keitimai S →‎Gyventojai ← Prieš tai darytas keitimas		20:34, 29 rugpjūčio 2018 versija taisyti anuliuoti Vaidila (aptarimas \| indėlis) 55 369 keitimai S →‎Gyventojai Kitas pakeitimas →
Eilutė 62: Kaip rodo XIX a. ir 1973–1978 m. atlikti archeologiniai tyrimai [[Nidos senovės gyvenvietė\|Nidoje]], pirmosios žmonių gyvenvietės Kuršių nerijoje atsirado [[neolitas\|neolito]] laikotarpiu. Neolito gyventojai vertėsi [[žemdirbystė\|žemdirbyste]], [[medžioklė\|medžiokle]] ir [[žvejyba]]. Tuo metu Kuršių nerija dar nebuvo vientisas pusiasalis. ~~X-XI~~X–XI a. nerijoje buvo vikingų gyvenviečių, ką įrodo 1865–1940 m. daryti vokiečių archeologų bei 2005–2009 m. rusų-vokiečių bendrų archeologinių ekspedicijų radiniai. Tarpukariu vokiečiai ties Mochovoje kaimu (liet. Viskiautai) rado apie 300 vikingų kapaviečių, rusų tyrėjai rado apie 30, o paskutinioji kapavietė rasta 2008 m. ties Rybačij (liet. [[Rasytė\|Rasytė]]).<ref>Альберт Адылов "Дюна Коралленберг открывает тайны" / [https://www.newkaliningrad.ru/news/culture/488696-.html Koralenbergo kopa atskleidžia paslaptis]</ref>. [[Viduramžiai]]s Kuršių nerijos pusiasalio pietinėje dalyje gyveno [[Prūsai\|prūsų]] [[Semba\|sembų]] gentys, o pusiasalio šiaurinę dalį apgyvendino XIV–XVII a. iš Latvijos atsikėlę [[kuršininkai\|kuršininkai]]. XIX a. Kuršių nerijos gyventojų surašymo duomenimis daugumą sudarė [[kuršininkai]] (4000 gyv.), tarp kurių pietinėje dalyje gyveno ir žymi [[Rytprūsiai\|Rytprūsių]] vokiečių mažuma, o šiaurinėje dalyje neskaitlinga [[Lietuvininkai\|lietuvininkų]] mažuma. Iki 1940 m. kuršininkai praktiškai asimiliavosi su etniniais vokiečiais.

Kuršių nerija: Skirtumas tarp puslapio versijų