Kuršių nerija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kuršių nerija susiformavo prieš 3–5 tūkstančius metų prieš mūsų erą. Pusiasalis iki XVII a. buvo apaugęs miškais, tačiau 1674-1679 m. vykusio [[Septynmetis karas|Septynmečio karo]] metu miškai masiškai iškirsti karo reikmėms. XIX a. pr. miškai nerijoje teužėmė 10% teritorijos. Išnykus miškams, ėmė slinkti kopos, kurios užpustė daug kaimų. Iš viso nuo XVI a. Kuršių nerijoje užpustyta 14 kaimų: [[Nagliai]], [[Agila]], [[Kuncai]] ([[1569]] m.), [[Senasis Latmiškis]] ([[1749]] m.), [[Naujasis Latmiškis]] ([[1760]] m.), [[Priedynas]] ([[1711]] m.), [[Karvaičiai]] ([[1786]] m., čia [[1776]] [[sausio 9]] d. gimė [[Liudvikas Rėza]]) ir kiti. Dėl pustomo smėlio [[Nida|Nidos]] ir Pilkopos gyventojai tris kartus kėlėsi iš vienos vietos į kitą. Savo vietas taip pat keitė [[Juodkrantė]], [[Smiltynė]], [[Šarkuva]].

 

 

Kuršių nerijos nacionalinio parko augmeniją gausi įvairiausių rūšių, tarp kurių 31 įrašyta į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos Raudonąją knygą]]. Čia aptinkamos 46 [[Žinduoliai|žinduolių]] rūšys, tarp kurių [[Briedis|briedžiai]], [[elniai]], [[Stirna|stirnos]], [[Šernas|šernai]], [[Pilkasis kiškis|pilkieji kiškiai]], [[Paprastoji voverė|paprastosios voverės]], [[Barsukas|europiniai opšrūs]], [[Rudoji lapė|rudosios lapės]], [[Miškinė kiaunė|miškinės kiaunės]], [[Ūdra|ūdros]], [[Upinis bebras|upiniai bebrai]], [[Pilkasis ruonis|pilkieji ruoniai]]. Kadangi per Kuršių neriją eina senas [[Baltoji jūra|Baltosios]] – Baltijos jūrų [[paukščių migracijos]] kelias, tad iš šiaurinių kraštų per Kuršių nerija praskrenda daug paukčių. Viso čia aptiktos 262 paukščių rūšys, iš kurių čia peri apie 102 paukščių rūšys. Tarp perinčių [[Genys|geniai]], [[strazdai]], [[Vieversiniai|vieversiai]], [[musinukės]], [[Pilkasis garnys|pilkieji garniai]], [[Paprastasis jūrinis erelis|paprastieji jūriniai ereliai]], [[Gulbė nebylė|gulbės nebylės]], [[Didysis kormoranas|didieji kormoranai]] ir kiti.