Klaipėdos skulptūrų parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Klaipėdos skulptūrų parkas''' ([[Martynas Mažvydas|Martyno Mažvydo]] skulptūrų parkas)&nbsp;– miesto parkas centrinėje [[Klaipėda|Klaipėdos]] dalyje. L-formos parkas yra išsidėstęs 12,2 ha plote. Jame yra 116 modernios skulptūros,<ref name=":0">{{Cite web | title = Mylimas nemylimas parkas Klaipėdoje | author = Vadi Miseri | work = Šiaurės Atėnai | date = 2013-06-28 | accessdate = 2016-05-01 | url = http://www.satenai.lt/2013/06/28/mylimas-nemylimas-parkas-klaipedoje/ | archiveurl = http://web.archive.org/web/20140331093333/http://www.satenai.lt:80/2013/06/28/mylimas-nemylimas-parkas-klaipedoje/ | archivedate = 2014-03-31 }}</ref> kurias kūrė 67 Lietuvos menininkai [[1977]]–[[1991]] m., tarp jų&nbsp;– 10 Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai.<ref>{{Cite web | title = Knyga apie skulptūrų parką primena istoriją | work = ve.lt | date = 2013-02-13 | accessdate = 2016-05-01 | url = http://www.ve.lt/naujienos/kultura/kulturos-naujienos/knyga-apie-skulpturu-parka-primena-istorija-915029/ | archiveurl = http://web.archive.org/web/20160306055121/http://www.ve.lt/naujienos/kultura/kulturos-naujienos/knyga-apie-skulpturu-parka-primena-istorija-915029/ | archivedate = 2016-03-06 }}</ref> Tai yra vienas svarbiausių meninių akcentų Klaipėdos kultūrinėje panoramoje.<ref>Jokubavičienė, Kristina. ''[http://www.durys.daily.lt/?lt=1190813994 Apie Skulptūrų parką&nbsp;– ramiai ir konstruktyviai.] ''// Dienraštis „Klaipėda“ (priedas „Durys“), 2007-09-26. (Žiūrėta 2014-03-12.)</ref> [[1986]]&nbsp;m. buvo paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu.<ref name="samogitia">{{Cite web | title = Klaipėdos skulptūrų parkas | work = samogitia.mch.mii.lt | date = 2014-08-03 | accessdate = 2016-05-01 | url = http://samogitia.mch.mii.lt/mpkelias/PARKAI/klskulptparkai.lt.htm | archiveurl = http://web.archive.org/web/20160304195125/http://samogitia.mch.mii.lt/mpkelias/PARKAI/klskulptparkai.lt.htm | archivedate = 2016-03-04 }}</ref>

Įkurtas buvusiose kapinėse, kur per du šimtmečius (XVIII a. vid. – XX a. vid.) palaidota virš 40 000 žmonių.<ref name=":01" />

Jau [[1856]]&nbsp;m. minima, kad sklypas buvo beveik užlaidotas. Vyriausybė leido panaudoti senąją vietą antriniam laidojimui ir tam tikslui rytinė senųjų kapinių dalis buvo užversta žemių sluoksniu ir paaukštinta. Po [[1871]]&nbsp;m., pasibaigus [[Prancūzijos-Prūsijos karas|Prancūzijos-Prūsijos karui]], kapinėse buvo laidojami belaisviai prancūzai, kasę [[Vilhelmo kanalas|Vilhelmo kanalą]].<ref name="mlimuziejus"/> XIX a. pabaigoje kapines praplėtė. Paskutinis laidojimas kapinėse vyko [[1959]]&nbsp;m.<ref name=":1">Žiemytė, Ivona. ''[http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/mano-klaipeda/ryskeja-skulpturu-parko-tapatybes-zenklai-937780/ Ryškėja Skulptūrų parko tapatybės ženklai.]'' // „Vakarų ekspresas“, 2013-03-21. (Žiūrėta 2014-03-09.)</ref> Tikslus žmonių, palaidotų per 200 metų ([[1762]]–[[1959]]&nbsp;m.), skaičius nėra žinomas, tačiau paskaičiuota, kad per 86 metus (1851–1937 m.) miesto kapinėse palaidota 28 930 žmonių.<ref name="mlimuziejus"/> Taigi bendras palaidotų klaipėdiečių skaičius gali siekti apie 40 000 žmonių.

Be to, Klaipėdą užėmus sovietams buvo naikinama viskas, kas ''friciška'', t. y. vokiška.<ref>Miseri, par.name=":0" 2.</ref> Senieji antkapiniai paminklai su vokiškais užrašais būdavo apverčiami, kapinės buvo plėšiamos ir niokojamos, tvorelės ar plokštės pakartotinai naudojamos statybose. Galiausiai kapinės virto apleistu šabakštynu.

[[1977]]&nbsp;m. [[liepos 30]] d. buvo įkurtas Martyno Mažvydo skulptūrų parkas.<ref>Miseri, par.name=":0" 3.</ref> Norint pastatyti dalį parko, tuometinė valdžia sunaikino senąsias kapines, todėl pietinė dalis parko yra pastatyta ant kapų. Vakarinė parko dalis pastatyta atnaujinus iki tol buvusį parką.

[[1977]]–[[1991]]&nbsp;m. vasaromis [[Smiltynė]]je buvo rengiami skulptorių granito [[simpoziumas|simpoziumai]], kurių metu sukurti kūriniai buvo statomi parke iki [[1989]]&nbsp;m.<ref>Skulptūrų parkas. ''[http://www.muziejai.lt/Klaipeda/MLietuvos_muziejus.htm#padaliniai Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.]'' // Portalas „Lietuvos muziejai“ <www.muziejai.lt>. (Žiūrėta 2014-03-10.)</ref><ref>Žiemytė, Ivona,name=":1" par. 12.</ref> Unikalūs simpoziumai buvo reikšmingiausia to meto kultūrinė iniciatyva ne tik mieste, bet ir visoje šalyje.<ref>''[http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miesto-pulsas/klaipedos-skulpturu-parkas-vakar-siandien-rytoj-292410#.Ux-Oe4Ul-Xu Klaipėdos skulptūrų parkas: vakar, šiandien, rytoj.]'' // [[Klaipėda (dienraštis)|Dienraštis „Klaipėda“]], 2011-10-26. (Žiūrėta 2014-03-12.)</ref> Parkas tapo savotiška moderniosios lietuvių skulptūros galerija po atviru dangumi, nuolatos papildoma naujais meno kūriniais. Daugelio skulptorių parkui sukurti darbai jų kūrybinėje biografijoje yra vertinami kaip patys geriausi.<ref>Jokubavičienė, Kristina. ''[http://www.durys.daily.lt/?lt=1190813994 Apie Skulptūrų parką&nbsp;– ramiai ir konstruktyviai.] ''// Dienraštis „Klaipėda“ (priedas „Durys“), 2007-09-26. (Žiūrėta 2014-03-12.)</ref> Net 10 skulptorių iš 67 dalyvavusių simpoziumuose vėliau tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais.<ref>Kažukauskienė, Asta. [http://www.ve.lt/naujienos/kultura/kulturos-naujienos/knyga-apie-skulpturu-parka-primena-istorija-915029/ ''Knyga apie skulptūrų parką primena istoriją.''] // „Vakarų ekspresas“, 2013-02-13. (Žiūrėta 2014-03-11.)</ref> Tokiu būdų parkas puikiai atspindi XX a. pabaigos lietuvių skulptūros tendencijas.

Kad parkas nebūtų perkrautas, likusios skulptūros atsirado Danės skvere ir Smiltynėje.<ref>Žiemytė, Ivona,name=":1" par. 12.</ref>

„Čia palaidota apie 40 tūkstančių žmonių, visi tie, kurie kūrė Klaipėdos tapatybę. Žmonės, kurie kūrė angliškus sodus, užsiėmė labdara, puoselėjo lietuvišką žodį ir spaudą, vadovavo įvairioms draugijoms, autentiškos asmenybės, dariusios įtaką Klaipėdos krašto istorijai, dabar yra tik archeologinis sluoksnis, kauliukai, ant kurių vaikštome“,&nbsp;– sakė Sondra Simanaitienė, [[Mažosios Lietuvos istorijos muziejus|Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus]] direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui.<ref name=":01">Žiemytė, Ivona, par. 4.</ref>

Iš visų žemiau paminėtų kapų egzistuoja tik 2 kapai – J.L.Vynerio graikiško stiliaus memorialinis paminklas, atstatytas [[2002]]&nbsp;m. (per Klaipėdos miesto 750 jubiliejų) ir granitinis mecenatų Hermano ir Marijos Gerlachų antkapinis Gerlachų paminklas, atstatytas 2016 m.<ref>Marius Apulskis. [http://www.klavb.lt/lt/renginiai/renginiu-archyvas/208-atstatytas-gerlacho-paminklas.html "Skulptūrų parke atstatytas mecenatų Gerlachų paminklas".] // [http://www.klavb.lt Klaipėdos apskrities viešiosios I. Simonaitytės bibliotekos tinklapis], 2016.12.02. (Žiūrėta 2018.07.14.)</ref> (iki tol stovėjęs [[Mažosios Lietuvos istorijos muziejus|Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus]] kiemelyje<ref name=":01" />).