|
Jėzus Kristus pažadėjo grįžti antrą kartą tokiu pat būdu kaip jis pakilo. Todėl krikščionys laukia Kristaus atėjimo paskutiniais laikais, kad būtų užbaigtas žmonijos gyvavimas žemėje ir įvykdytas amžinas teisingumas.
Marija Chaževskaja, Diana Chaževskaja
== Istoriškumas ==
Dauguma šiuolaikinių istorikų mano, jog Jėzaus istorija gana ilgą laiką buvo perduodama iš lūpų į lūpas ir buvo pirmąkart užrašyta tik praėjus keliasdešimčiai metų nuo nukryžiavimo. Seniausias žinomas Jėzaus paminėjimas yra pirmojo amžiaus vidurio apaštalo [[Apaštalas Paulius|Pauliaus]] laiškai, tačiau Paulius rašo Jėzų tematęs vizijose.
Daugelis Evangelijos tekstų (pagal Matą, [[Evangelistas Morkus|Morkų]] ir [[Evangelistas Lukas|Luką]]) panašumų duoda pagrindą spėjimams, kad atskiras pastraipas jie nurašinėjo vienas nuo kito, kartais papildydami ar pataisydami. Tačiau kartais spėjama buvus senesnį, neišlikusį dokumentą, kurį žinojo visų trijų Evangelijų autoriai.
Be Evangelijų, yra žinomi tik keturi istoriniai šaltiniai, minintys Jėzų.
* [[Juozapas Flavijus|Juozapo Flavijaus]] ''[[Testimonium Flavianum]]'' yra prieštaringai vertinamas dokumentas, kurio autentiškumas ginčijamas jau nuo [[XVII amžius|XVII]] amžiaus (seniausias išlikęs jo citavimas parašytas [[324]] metais). Dauguma istorikų įtaria klastotę, tačiau kai kada šiuo dokumentu tebesiremiama.
* [[Tacitas|Tacito]] „[[Analai (Tacitas)|Analuose]]“ 44 skyriuje apie [[Romos gaisras|Romos gaisrą]] rašoma: „Kad paskalos nurimtų, kaltininkais Neronas apšaukė ir rafinuočiausiems kankinimams atidavė žmones, liaudies nekenčiamus dėl piktadarysčių ir vadinamus krikščionimis. To vardo pradininkas Kristus, [[Tiberijus|Tiberijui]] valdant, prokuratoriaus [[Poncijus Pilotas|Poncijaus Piloto]] buvo pasmerktas mirti; tam kartui išnaikinti šie pražūtingi prietarai vėl atgijo ir paplito ne tik [[Judėja|Judėjoje]], kur šios piktžolės šaknys, bet ir [[Roma|Romoje]], kur iš visų pusių suplaukia ir tarpsta visos šlykštynės ir begėdystės“. Tekstas greičiausiai autentiškas, tačiau nėra tikslus. I a. Kristaus pasekėjai dar nesivadino krikščionimis, o romėnai jų neskyrė nuo [[judėjai|judėjų]]. Todėl greičiausiai [[Tacitas]], rašydamas apie [[Romos gaisras|Romos gaisrą]] rėmėsi ir pačių krikščionių, jau paplitusių jo laikais, pasakojimais. Taip galėjo atsirasti eilutė apie Jėzų. Kitas variantas – šią eilutę vėliau įterpė perrašinėtojai.
* [[Plinijus Jaunesnysis]] vienoje iš savo ataskaitų [[Trajanas|Trajanui]] iš [[Bitinija|Bitinijos]], kur buvo Romos vietininku, rašo: „Šis tikėjimas plinta visur, ne tik miestuose ir kaimuose, bet ir visame krašte. Šventyklos tuštėja, ir žmonės jau senai nebeaukoja dievams. <…> Jie turi paprotį tam tikromis dienomis prieš saulėtekį rinktis ir melstis Kristui kaip dievui“. Dauguma tyrinėtojų šį tekstą linkę laikyti autentišku, nes II a. pradžioje [[krikščionybė]] rytinėse [[Roma|Romos]] provincijose iš tiesų labai plito. Tačiau šaltinis nieko nerodo apie Jėzaus istoriškumą, tik pamini, kad jam meldžiasi krikščionys.
* [[Svetonijus]] savo veikale [[Cezarių Gyvenimas]] taip pat du sykius pamini Jėzų. Skyriuje apie imperatorių [[Klaudijus|Klaudijų]] rašoma: „žydus išvarė iš Romos už tai, kad be perstojo maištavo, kurstomi kažkokio Kristaus“, o skyriuje apie [[Neronas|Neroną]]: „buvo kankinami krikščionys, naujo ir nusikalstamo prietaro pasekėjai.“ Abi citatos laikomos autentiškomis, tačiau antroji neabejotinai remiasi [[Tacitas|Tacitu]], todėl nėra pirminis šaltinis. Skyriuje apie [[Klaudijus|Klaudijų]] [[Svetonijus]] neskiria krikščionių nuo žydų, įrodymas, kad I a. sąvokos [[krikščionys]] dar nebuvo, o skyriuje apie Neroną ją naudoja tik mėgdžiodamas [[Tacitas|Tacitą]].
Vardas ''Chrestos'' tais laikais buvo ypač paplitęs tarp [[vergas|vergų]] ir [[atleistinis|atleistinių]], senovės Romos antkapių užrašuose jis rastas aštuoniasdešimt kartų.
=== Mito teorija ===
XVIII amžiuje atsirado istorikų, bandžiusių abejoti Jėzaus Kristaus asmenybės istoriškumu, jie sukūrė vadinamą „Kristaus mito teoriją“. Jos tikslas buvo lyginamosios mitologijos metodais įrodyti, jog nemaža dalis istorijų apie Jėzaus gyvenimą yra nukopijuotos iš įvairių to istorinio periodo pasakų ir [[Sakmė|sakmių]]<ref>Kosidovskis Z., Evangelijų sakmės. V.,1986</ref>, kas kelia nepasitikėjimą šaltinių istoriškumu.
Šiuo metu mito teorijos pasekėjai mokslinėje bendruomenėje sudaro neženklią mažumą ir jų pažiūros nėra pripažįstamos plačiojoje akademinėje bendruomenėje<ref>Did Jesus Exist?:The Historical Argument for Jesus of Nazareth. HarperCollins, USA. 2012. ISBN 978-0-06-220460-8.</ref>.
== Literatūra ==
|
