Pasaka: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
S Atmestas 213.159.44.46 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Powermelon keitimas) |
||
Eilutė 1:
'''Pasaka''' – [[epika|epinio žanro]], trumpas, fantastinis, pamokantis, nesudėtingo turinio kūrinys su beveik visada gera pabaiga.
== Kitokia pasakų reiksme ==▼
Kadangi vibratoriai vibruja baigiasi maloniu organum ir posakių: „Gyvenimas kaip pasaka“ (nuostabus gyvenimas), „Čia kaip pasakoje“ (nerealu, nuostabu, neįtikėti▼
Šiam žanrui būdingi stebuklai, pasivertimai, pasakiški daiktai, pasakiški veikėjai, veiksmo, laiko ir vietos spalvingumas. Pasakose ypatingai atskiriami teigiami ir neigiami kūrinio veikėjai. Pasakose apstu [[personifikacija|personifikacijų]], magiškų skaičių. Įrodyta, kad vaikai, kuriems buvo sekamos ar skaitomos pasakos, užauga kūrybingesni.
Pasakos – priemonė skleisti lietuvių kalbos tautosaką. Didžioji dalis pasakų yra stebuklinės: tarptautinio pobūdžio, žinomos civilizuotų šalių tautosakoje, ir Afrikos ar Amerikos tautų liaudies kūryboje. Reta pasaka yra vienos tautos nuosavybė. Pavyzdžiui, labai populiari [[Lietuva|Lietuvoje]] pasaka „[[Eglė žalčių karalienė]]“ žinoma latvių, rytų slavų, moldavų tautosakoje.
Taip pat populiarios lietuvių tautosakoje gyvulinės pasakos. Čia veikėjai – žvėrys, gyvuliai, kartais ir žmonės. Šios pasakos šiek tiek primena [[pasakėčia]]s, nes gyvuliai, žvėrys, jų tarpusavio santykiai vaizduojami alegoriškai – kalbama apie juos, bet rodomas žmonių gyvenimas. Kai kuriose pasakose yra išlikęs aiškus ryšys su senaisiais [[mitas|mitais]], tikėjimais, papročiais.
▲Kadangi
== Nuorodos ==
|