|
[[Vaizdas:Schloss Rennhof in Hüttenfeld.jpg|thumb|right|[[Vasario 16-osios gimnazija]] ([[Renhofo pilis]])]]
'''Vokietijos lietuvių bendruomenė''', '''VLB''' ({{de|Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V.}}<ref>[http://vlbe.org/litauische-gemeinschaft-in-deutschland/satzung/?lang=de Satzung der Litauischen Gemeinschaft in Deutschland e. V.]</ref>) – [[Pasaulio lietuvių bendruomenė]]s (turinčios savo padalinius 35-iose pasaulio kraštuose) dalis. VLB vienija [[Vokietija|Vokietijoje]] gyvenančius [[Lietuviai|lietuvius]], puoselėja kultūrą, kalbą, siekia atstovauti jų interesams. Vokietijos lietuvių bendruomenė yra viena „stipriausių“, oficialių narių skaičiumi viena gausausių lietuvių bendruomenė [[Europa|Europoje]], savotiškas Europos lietuvių bendruomenes vienijantis centras.
Būstinė ({{de|Bundesgeschäftsstelle}}) – Lorscher Str. 1, D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld, BRD. VLB yra valdomas „Fondas Vasario 16-osios gimnazijai“ remti (2008 m. Vasario 16-osios gimnaziją parėmė 6 822 eurų suma). VLB nariai moka nario mokestį. VLB 2008 m. pajamų ir išlaidų apyskaita – 58 494,86 eurų, 2009 m. – 51 000 eurų<ref>[http://archive.bendruomene.de//lt/node/581 VLB informacija, 2009 m. kovo mėn. Vokietijos LB Tarybos posėdis]</ref>.
== Istorija ==
[[1946 m.]] susikūrė [[Lietuvių Tremtinių Bendruomenė]] (LTB), vienijusi lietuvių emigrantus, pabėgėlius, kai [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] artėjant į pabaigą, lietuviai traukėsi į Vakarus, tikėdamiesi, kad išvykę pabus kelias savaites ar kelis mėnesius. Dauguma pasitraukusių lietuvių atsidūrė Vokietijoje. Čia jie pateko į [[DP]] (''[[displaced persons]]'' – „išvietintieji“ asmenys) stovyklas, kur gyvenimas buvo nelengvas, o ateities perspektyvos neaiškios. Neišsipildžius viltims grįžti į Lietuvą po karo, buvo priversti toliau gyventi svetur. 1947 m. ir vėliau dalis emigravo į ([[Kanada|Kanadą]], [[JAV]], [[Australija|Australiją]], [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] šalis), taip iš Vokietijos pasklisdami po visą pasaulį. Vyresnio amžiaus, ypač silpnesnės sveikatos (apie 8 000 lietuvių) liko Vokietijoje. Po 1957 m. į [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietiją]] grįžo dalis Lietuvoje gyvenusių Vokietijos piliečių, tarp kurių buvo lietuvių ar prolietuviškai nusiteikusių žmonių. Dalis jų įsiliejo į VLB.
[[Vokietijos Demokratinė Respublika|Rytų Vokietijoje]] jokio organizuoto lietuvių gyvenimo ilgą laiką nebuvo, tik 8-ojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo burtis iš Lietuvos darbo reikalais atsikėlę lietuviai. Po [[Vokietijos susivienijimo]] ten susikūrė 2 regioninės apylinkės.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Vokietiją pasiekė nauja lietuvių banga. Oficialiais duomenimis 2002 m. Vokietijoje gyveno apie 10 000 LR piliečių (manoma, kad antra tiek buvo laikinai arba nelegaliai). Spėjama, kad dabartiniu metu Vokietijoje gali gyventi apie 25 000 lietuvių tautybės asmenų, o turinčių lietuviškos kilmės (t. y. įskaitant vaikus, anūkus iš mišrių šeimų, paprastai neturinčius LR pilietybės, todėl į oficialią VFR statistiką neįtraukiamus kaip LR piliečius) – kelis kartus daugiau.
== Tikslai ==
== Apylinkės ==
2009 m. veikė 19 apylinkių: [[Berlynas|Berlyno]], [[Bremen]]o, [[Esenas|Eseno]]-[[Miulheimas|Miulheimo]], [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurto prie Maino]], [[Hagen]]o, [[Hamburg]]o, [[Hanoveris|Hanoverio]], [[Kelnas|Kelno]]-[[Bona|Bonos]], [[Liubekas|Liubeko]], Memingeno, [[Miunchenas|Miuncheno]], [[Niurnbergas|Niurnbergo]], Raštato, Romuvos, Švetcingeno, Salcgiterio, Sarlando, [[Štutgartas|Štutgarto]], [[Volfsburgas|Volfsburgo]] ir Centro.
== Institucijos ==
Vokietijos LB valdybą sudaro VLB Tarybos 1 metams renkami 6 nariai. Valdybos nariu gali būti kiekvienas VLB narys, kuriam sukako 18 m.
Vyriausiasis Vokietijos lietuvių bendruomenės patariamoji institucija yra Bendruomenės taryba.
Bendruomenės tarybą sudaro 15 narių. Jie renkami tiesioginiu ir slaptu balsavimu 3 metams. [[Rinkimai|Rinkimus]] organizuoja tam tikslui sudaroma Rinkimų komisija. Jie rengiami pagal Tarybos priimtus nuostatus. Bendruomenės tarybos nariu gali būti kiekvienas VLB narys, kuriam sukako 18 metų.
VLB valdybos nariai (2016 m. kovo 19 d.) – Marytė Dambriūnaitė/SchmidtDambriūnaitė–Schmidt (pirmininkė), [[Vincas Bartusevičius|Arentas Keršis]] (vicepirmininkas), Jurgita Pickel (sekretorius), Stasė Schulz (iždininkė), Gintaras Ručys (kultūra, sportas).
== Išnašos ==
|
