Baltai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.61.82.248 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (78.58.158.105 keitimas)
Eilutė 1:
{{Šaltiniai}}
[[Vaizdas:Baltų gentys 12-as amžius.svg|thumb|350px|Baltų genčių teritorija 12-ame amžiuje (pagal Mariją Gimbutienę)]]
'''Baltai''' – [[indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] tautos ir etninės grupės, kalbančios ar kalbėjusios [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]].
[[hidronimas|hidronimų]] areale gyvenusius neindoeuropiečius. Kad baltiškų hidronimų areale „iki baltų“ gyvenę [[europidai|europidų rasės]] atstovai kalbėjo kažkokiomis mokslui nežinomomis neindoeuropietiškomis kalbomis, spėja ir dalis kalbininkų, – nors jokių neabejotinų [[nostratinis kalbinis sluoksnis|„senųjų europiečių“ kalbos reliktų]] iki šiol neaptikta nei minėto arealo hidronimikoje, nei hipotetinius ''paleoeuropiečius'' tariamai asimiliavusių baltų kalbose.
 
„Baltų“ terminą pasiūlė vokiečių kalbininkas Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas (G. H. F. Nesselmann) 1845 m. knygoje „Die Sprache der alten Preußen an ihren Überresten erläutert“ ir jį vartojo šalia Baltijos jūros esančiai giminiškų kalbų grupei pavadinti.
 
Politiniame kontekste, ypač [[Vakarų pasaulis|Vakaruose]], „baltais“ taip pat vadinamos visų trijų postsovietinių Pabaltijo šalių tautos, t. y. [[lietuviai]], [[latviai]] ir viena [[finai|finų]] grupės kalbų kalbantys [[estai]]. Dar viena žodžio ''baltai'' reikšmė yra „[[Baltijos vokiečiai]]“ (''Deutsch-Balten'').
 
== Istorija ==
 
=== Baltų susiformavimas ===
Baltų susiformavimas yra sudėtingas [[archeologija|archeologijos]], [[antropologija|antropologijos]], [[etnologija|etnologijos]], [[kalbotyra|kalbotyros]], [[mitologija|mitologijos]], [[archeogenetika|archeogenetikos]] ir kt. mokslinių disciplinų nagrinėjamas probleminis klausimas. Diskusijos dėl baltų kilmės nesiliauja jau porą šimtmečių.
 
Pasak [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] ir jos sekėjų, baltų [[etnosas|etnosai]] pradėjo formuotis praėjus kokiam tūkstančiui metų po paskutiniosios vad. [[Kurganų kultūra|Kurganų kultūros]] nešėjų invazijos (~3000 m. pr. m. e.) į Pietryčių Europą, įvairių „virvelinės keramikos kultūrų“ nešėjams asimiliuojant būsimame baltiškų [[hidronimas|hidronimų]] areale gyvenusius neindoeuropiečius. Kad baltiškų hidronimų areale „iki baltų“ gyvenę [[europidai|europidų rasės]] atstovai kalbėjo kažkokiomis mokslui nežinomomis neindoeuropietiškomis kalbomis, spėja ir dalis kalbininkų, – nors jokių neabejotinų [[nostratinis kalbinis sluoksnis|„senųjų europiečių“ kalbos reliktų]] iki šiol neaptikta nei minėto arealo hidronimikoje, nei hipotetinius ''paleoeuropiečius'' tariamai asimiliavusių baltų kalbose.
 
Pastaraisiais dešimtmečiais kai kurių [[Algirdas Girininkas|A. Girininko]] „archeologinės mokyklos“ atstovų pastangomis formuojasi alternatyvi, naujausiais archeologijos duomenimis ir iš dalies paleogeografo [[Algirdas Seibutis|A. Seibučio]] įžvalgomis grindžiama baltų kilmės teorija<ref>Lietuvos archeologija I tomas. Akmens amžius. A. Girininkas 2009</ref>.