Baltai: Skirtumas tarp puslapio versijų

12 621 baitas pašalintas ,  prieš 6 metus
S (Atmestas 78.56.70.234 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Dirgela keitimas))
Žymos: Žyma: Pasikartojantys simboliai Žyma: Trynimas
Politiniame kontekste, ypač [[Vakarų pasaulis|Vakaruose]], „baltais“ taip pat vadinamos visų trijų postsovietinių Pabaltijo šalių tautos, t. y. [[lietuviai]], [[latviai]] ir viena [[finai|finų]] grupės kalbų kalbantys [[estai]]. Dar viena žodžio ''baltai'' reikšmė yra „[[Baltijos vokiečiai]]“ (''Deutsch-Balten'').
 
== Istorija ==karų baltai]]'''
 
=== Baltų susiformavimas ===
Baltų susiformavimas yra sudėtingas [[archeologija|archeologijos]], [[antropologija|antropologijos]], [[etnologija|etnologijos]], [[kalbotyra|kalbotyros]], [[mitologija|mitologijos]], [[archeogenetika|archeogenetikos]] ir kt. mokslinių disciplinų nagrinėjamas probleminis klausimas. Diskusijos dėl baltų kilmės nesiliauja jau porą šimtmečių.
 
Pasak [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] ir jos sekėjų, baltų [[etnosas|etnosai]] pradėjo formuotis praėjus kokiam tūkstančiui metų po paskutiniosios vad. [[Kurganų kultūra|Kurganų kultūros]] nešėjų invazijos (~3000 m. pr. m. e.) į Pietryčių Europą, įvairių „virvelinės keramikos kultūrų“ nešėjams asimiliuojant būsimame baltiškų [[hidronimas|hidronimų]] areale gyvenusius neindoeuropiečius. Kad baltiškų hidronimų areale „iki baltų“ gyvenę [[europidai|europidų rasės]] atstovai kalbėjo kažkokiomis mokslui nežinomomis neindoeuropietiškomis kalbomis, spėja ir dalis kalbininkų, – nors jokių neabejotinų [[nostratinis kalbinis sluoksnis|„senųjų europiečių“ kalbos reliktų]] iki šiol neaptikta nei minėto arealo hidronimikoje, nei hipotetinius ''paleoeuropiečius'' tariamai asimiliavusių baltų kalbose.
 
Pastaraisiais dešimtmečiais kai kurių [[Algirdas Girininkas|A. Girininko]] „archeologinės mokyklos“ atstovų pastangomis formuojasi alternatyvi, naujausiais archeologijos duomenimis ir iš dalies paleogeografo [[Algirdas Seibutis|A. Seibučio]] įžvalgomis grindžiama baltų kilmės teorija<ref>Lietuvos archeologija I tomas. Akmens amžius. A. Girininkas 2009</ref>.
Pasak A. Girininko ir jo sekėjų, baltus laikyti Rytų Pabaltijo autochtonais leidžia šiame regione fiksuojamas europinių analogų neturintis archeologinių kultūrų raidos tęstinumas, kiekvienai naujai poledynmečio kultūrai savaimingai išsirutuliojant iš jos pirmtakės. Naujosios baltų kilmės teorijos šalininkai ypač akcentuoja menką „virvelininkų“ kultūrų įtaką, laikant juos pietiniais indoeuropiečiais, o vietinius poledynmečio gyventojus - šiauriniais indoeuropiečiais. Indoeuropiečių prokalbės skilimas ir protėvynės paieškos nukeliamos į laikus prieš 6000 metų. Kaip alternatyva indoeuropiečių prokalbės tyrimams buvo pateiktas tolimų kalbinių grupių nostratinių bendrybių egzistavimas. Esminiu kalbinių grupių formavimosi pradžios laikotarpiu Europoje reikėtų laikyti paskutinio ledynmečio išplitimą ir jo traukimasi.
Seniausiais žinomais Rytų Pabaltijo autochtonais baltus verčia laikyti, pasak „A. Girininko mokyklos“ atstovų, ir daugybė [[finougrai|finougrų]] kalbų ūkinės buitinės srities [[baltizmas|baltizmų]],– į finų kalbas jie galėjo patekti tik vykstant medžiotojų bei žvejų protofinų ir sėslių protobaltų [[metizacija]]i, o archeologijos duomenys aiškiai rodo, kad Rytų Europos šiaurvakariuose nesėslių Šukinės duobelinės keramikos kultūros nešėjų, t. y. [[protofinai|protofinų]], ir sėslių vietos gyventojų metizacija intensyviausia buvusi V–III tūkstm. pr. m. e.
 
=== Baltiškos archeologinės kultūros ===
Prieš 11 tūkstančių metų Šiaurės Europoje intensyviai tirpstant [[ledynas|ledynui]], Rytų Pabaltijį apgyvendino IX genetinės grupės Rb1 pogrupio žmonės, kurių palikuonių esama ir tarp dabartinių regiono gyventojų. Į dab. Lietuvos teritoriją tie paleolito bei epipaleolito epochų naujakuriai atvyko iš Vidurio ir Vakarų Europos, t. y. iš archeologinių [[Svidrų kultūra| Svidrų ]] (pagal vietovės netoli Varšuvos pavadinimą) ir [[Madleno kultūra|Madleno kultūros]] arealo<ref>Lietuvos archeologija I tomas. Akmens amžius. A. Girininkas 2009</ref>. VIII tūkstm. pr. m. e. šių ir kai kurių kt. kultūrų pagrindu dab. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir iš dalies kai kurių gretimų šalių teritorijoje susiformavo mezolitinės [[Kundos kultūra|Kundos]] ir [[Nemuno kultūra|Nemuno]] kultūros. VI tūkstm. pr. m. e. viduryje į dab. Lietuvą, o netrukus ir Latviją bei Estiją iš pietų įsismelkus [[įbrėžtinė keramika|įbrėžtinės keramikos]] gamybos technologijoms, iš minėtų mezolitinių kultūrų išsirutuliojo neolitinės [[Narvos kultūra|Narvos]] ir [[Nemuno neolitinė kultūra|Nemuno]] kultūros, o kiek vėliau ir [[Pamarių kultūra| Pamarių kultūra]], kurių raidai vėliau (IV–III tūkstm. pr. m. e.) šiek tiek įtakos darė [[Rutulinių amforų kultūra|Rutulinių amforų]], [[Virvelinės keramikos kultūra|Virvelinės keramikos]] ir kitų dab. Lietuvą iš vakarų pasiekdavusių europinių kultūrų infiltracija.
 
Maždaug [[1300 m. pr. m. e.]] (bronzos amžiuje) daugiausia būsimos Prūsos teritorijoje susiformavo [[Vakarų baltų pilkapių kultūra]] (I–IV a. kelios jos atmainos, vėliau archeologų siejamos su kuršių, [[žemgaliai|žemgalių]], vad. (vakarinių) „žemaičių“, [[sėliai|sėlių]] protėviais ir kitais vakarų baltais, apėmė ir dab. Vakarų Lietuvos bei Vakarų Latvijos teritoriją), o ryčiau esančiuose plotuose iki istorinių laikų gyvavo įvairios rytų baltų archeologinės kultūros<ref>Lietuvos archeologija II tomas. Ankstyvasis metalų laikotarpis. A. Girininkas 2013</ref><ref>Aisčiai. Raida E.Jovaiša 2014</ref><ref>Lietuvos istorija. Geležies amžius. II tomas. Lietuvos istorijos institutas 2007</ref>. Pastarosioms archeologai priskiria X a. pr. m. e. susiformavusią [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|Brūkšniuotosios keramikos kultūrą]], vėliau vienalaikę [[Dniepro-Dauguvos kultūra|Dniepro-Dauguvos kultūrą]], Volgos ir Okos tarpupio vakarinėje dalyje susiformavusią vėlyvają [[Djakovo kultūra|Djakovo kultūrą]], nuo VIII a. pr. m. e. [[Pripetė (upė)|Pripetės]] baseine ir Kijevo srityje gyvavusią [[Milogrado kultūra|Milogrado kultūrą]], V a. pr. m. e. Seimo ir [[Desna|Desnos]] žemupio bei vidupio upyne [[Trzcinieco kultūra|Sosnicos kultūros]] įtakoje susiformavusią [[Juchnovo kultūra|Juchnovo kultūrą]]. „Hibridinėmis“, arba ateivių vakarų baltų ir jų palikuonių II a. pr. m. e. – V a. rytų baltų kraštuose sukurtomis archeologinėmis kultūromis daugumos archeologų laikomos „galindiškos“ [[Zarubincų kultūra|Zarubincų]] ir [[Kijevo kultūra|Kijevo]] kultūros, [[Rytų galindai|rytinių galindų]] palikta [[Moščino kultūra]], Kijevo kultūros pagrindu susiformavusi [[Koločino kultūra|Koločino kultūra]]. II a. Brūkšniuotosios keramikos kultūros arealo pietvakarių dalyje formuojasi [[Rytų Lietuvos pilkapių kultūra]]. Vadinamų ''rytinių latgalių'' (= [[krivičiai|krivių]]) protėviams skirtina Ilgųjų pilkapių kultūra, taip pat [[rusėnai|rusėnų]] metraščiuose minimi [[dregovičiai|drėgvos]] (?) siejami su [[Tušemlios kultūra|Bancerovo kultūra]].
 
Geležies amžiaus pradžioje Europoje prasidėjus intensyviems migraciniams procesams ir tarpgentiniams karams, tolygi baltiškų archeologinių kultūrų raida kuriam laikui sulėtėjo. II–III a. Vyslos žemupio [[Gotai|gotams]] ėmus veržtis į pietus bei pietryčius, [[Kernavė]]je ir kitose Lietuvos vietose atsiranda prūsams būdingų [[Pilkapiai|pilkapių]], o į pietus nuo rytinių baltų arealo III a. susiformuoja greičiausiai užkariautojų gotų (ir galimai baltų) konsoliduoto „[[alanai|alaniškai]]-[[sarmatai|sarmatiško]]“ etnoso palikta [[Černiachovo kultūra]]. IV a. II pusėje šios kultūros nešėjui buvo sutriuškinti ir priverti trauktis į šiaurę nuo iš rytų atklydusių [[hunai|hunų]]. Vėliau kitų tiurkakalbių – [[Avarai|avarų]] gentims užplūdus Pietryčių ir Vidurio Europą, o VII a. jų atšakai [[chazarai|chazarams]] pavergus, iš protoslaviškos Prahos kultūros rytinio varianto išsirutuliojusios Luka Raikoveckaja kultūros nešėjai greitai išplito į rytus bei šiaurės rytus ir iki VIII–X a. įsivyravo didesnėje buv. rytų baltų arealo dalyje. [[chazarai|Chazarų]] nusiaubtose [[Seimas (upė)|paseimės]] ir [[Desna|padesnės]] žemėse VIII a. išplitę slavai iki X–XII a. pab. asimiliavo ir kone visus kitus [[Dniepro baltai|Dniepro baltus]], kartu perimdami daugelį baltų kultūros bruožų. Prūsų, skalvių, kuršių, žemgalių, sėlių bei ''rytinių latgalių'' etnosų natūralią raidą XIII a. nutraukė [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] ekspansija, o jotvingių tautą iki XVII(?) a. asimiliavo [[lenkai]], lietuviai ir [[rusėnai]].
 
=== Ankstyviausi rašytiniai baltų paminėjimai ===
Ankstyviausiu rašytiniu baltų paminėjimu paprastai laikomas [[Tacitas|Tacito]] veikale „Germanija“ pateiktas vad. [[aisčiai|estijų]] aprašymas; vis dėlto pastaruoju metu vis daugiau tyrinėtojų linksta daryti išvadą, kad seniausios rašytinės žinios apie baltus siekia dar 325 m. pr. m. e., kuomet [[Pitėjas]] paminėjo aisčių gentį vardu ''Ostiaioi''.
O V a. pr. m. e. [[Herodotas|Herodoto]] aprašytos jo laikais į šiaurę nuo [[skitai|skitų]] gyvenusias ''[[budinai|budinų]]'' ir ''[[neurai|neurų]]'' gentis (kai kurių tyrinėtojų nuomone laikomos baltiškomis), greičiausiai bus tik jų dalies vėlesnė migracija I-IV a. į dalį baltų gyvenamos teritorijos.
 
Grupė mokslininkų atliko tyrimą lokalizuojant Ptolemėjo „Geografijoje“ paminėtas gentis, kurios siejamos su baltais, „Aisčiai: Raida“ E.Jovaiša 2014.
* Vakarų ir rytų baltai:
** Boruskai - [[Juchnovo kultūra]]
**[[Galindai]] - Galindų kultūra
** Pagiritai - [[Dniepro-Dauguvos kultūra]]
**[[Sėliai|Salai]] - Pilkapių kultūra
** Savarai - [[Kijevo kultūra]]
**[[Jotvingiai|Sudinai]] - Sudūvių-Jotvingių kultūra
** Stavanai - [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra]]
**[[Veltai]] - Lietuvos ir Latvijos pajūrio plokštinių kapinynų kultūra
**[[Venedai]] - Vielbarko rytinė dalis, Sembos-Notangos, Lietuvos pajūrio pietinė dalis
 
Vėliau baltai įvairiais vardais aprašomi ostrogotų istoriko [[Kasiodoras|Kasiodoro]] (523 m.), gotų istoriko [[Jordanas (istorikas)|Jordano]], anglosaksų keliautojo [[Vulfstanas|Vulfstano]], šiaurės Vokietijos kronikininko arkivyskupo [[Adomas Brėmenietis|Adomo Brėmeniečio]].
 
=== Baltų genetinis ir antropologinis tipas ===
[[Archeogenetika|Archeogenetikos]] duomenimis, dauguma po paskutiniojo ledynmečio prie Baltijos įsikūrusių medžiotojų ir žvejų priklausė IX genetiniam (M173/M204 mutacijos) žmonių tipui, visoje Europoje išplitusiam dar prieš paskutiniojo apledėjimo pradžią. Pabaltijo viduriniojo neolito pradžioje (~4300 m. pr. m. e.) [[Uralo kalnai|Uralo regione]] prasidėjęs staigus klimato atšalimas privertė ten gyvenusius VIII genetinės grupės atstovus finougrus patraukti į pietvakarius – į šiltesnius Šiaurės Rytų Europos kraštus (tai matyti ir iš prabaltiškų (?) archeologinių kultūrų kaimynystėje bei „pramaišiui“ su jomis egzistavusios protofiniškos Šukinės duobelinės keramikos kultūros (V–II tūkstm. pr. m. e.) plitimo dinamikos); šių dienų Lietuvoje „finougrišką“ genetinę komponentę atitinka genetinė haplogrupė N3.
 
Dauguma lietuvių moterų priklauso itin archajiškoms, su paleolitinėmis Madleno ir Svidrų kultūromis siejamoms „protoeuropidinėms“ Europos haplogrupėms H, U, V ir I, ir tik visai nedidelė jų dalis yra iš Artimųjų Rytų kilusių T ir J genetinių grupių atstovės.
 
Antropologiniu požiūriu dab. baltai yra gana tipiški Vidurio Europos [[europidai]]; kita vertus, ankstyvojoje lietuvių ir latvių (ypač rytinių lietuvių ir rytinių latvių) [[etnogenezė]]je labai svarbus vaidmuo teko ir protoeuropidinei komponentei.
 
=== Dabartinės baltų tautos ===
Šiuo metu pasaulyje gyvuoja tik dvi baltų tautos – [[lietuviai]] ir [[latviai]]. Kitos baltų tautos ir gentys iki XIX a. buvo asimiliuotos lietuvių, latvių, vokiečių ir įvairių rytų bei vakarų slavų etnosų. Į lietuvių tautybę įsiliejo [[Lietuviai (rytiniai senlietuviai)|aukštaičių]], [[sėliai|sėlių]], [[jotvingiai|deinuvių]], [[žemgaliai|žiemgalių]], [[Žemaičiai (baltų gentis)|žemaičių]], [[kuršiai|kuršių]], [[prūsai|prūsų]] gentys. Latvių tautybės susidarymą lėmė [[latgaliai|latgalių]], [[žiemgaliai|žiemgalių]], [[sėliai|sėlių]], [[kuršiai|kuršių]] ir [[finougrai|finougrų]] [[lyviai|lyvių]] genčių konsolidacija.
 
=== Baltų gentys: ===
* '''[[Rytų baltai]]'''
** [[Latgaliai]]
** [[Sėliai]]
** [[Žiemgaliai]]
** [[Žemaičiai (baltų gentis)|Žemaičiai]] / [[pražemaičiai]]
** [[Lietuviai (rytiniai senlietuviai)|Aukštaičiai]]
*** [[Nalšėnai]]
*** [[Deltuva (baltų žemė)|Deltuviai]]
*** [[Lietuva (baltų žemė)|Lietuviai]]
** [[Rytų galindai|Galindai]]
** [[Dniepro baltai]]
 
* '''[[Vakarų baltai]]'''
** [[Kuršiai]]
** [[Prūsai]]
*** [[Poleksėnai]]
** [[Pomeranijos baltai]]
 
 
 
trolllllllllllllllllllllllllllll hahahahahahahhahaahahahhahahahhahahahahahhahahhhaa troll
 
/troll
/wink
/cry
/dance
/cheer
/yes
/no
/renderworld
/fp
lol
 
== Baltų kultūra ==
Anoniminis naudotojas