Buvo popiežiaus [[Paulius V|Pauliaus V]] sūnėnas. Jaunystėje mokėsi privačiai. VėlaiuVėliau Sienos universitete gavo filosofijos, teisės ir teologijos daktaro laipsnį. [[1627]] m. [[Ferara|Ferajoje]] pradėjo eiti popiežiaus vice[[legatas|legato]] pareigas. Rekomendavus dviem kardinolams, [[1639]] m. buvo paskirtas [[Malta|Maltos]] [[inkvizitorius|inkvizitoriumi]] ir [[Kelnas|Kelno]] [[nuncijus|nuncijumi]]. [[1648]] m. protestavo prieš [[Vestfalijos taika|Vestfalijos taiką]], baigusią [[Trisdešimtmetis karas|Trisdešimtmetį karą]]. [[1651]] m. popiežius [[Inocentas X]] jį paskyrė [[Kardinolas šalies sekretorius|kardinolu šalies sekretoriumi]] bei [[Popolo Šv. Marijos bažnyčia|Popolo Šv. Marijos bažnyčios]] dvasiniu kardinolu. Popiežiumi išrinktas [[1655]] m. [[balandžio 7]] d. Pirmaisiais popiežiaus metais Aleksandras VII gyveno kukliai ir net draudė giminaičiams atvykti į Romą, tačiau nuo [[1656]] m. Vatikano kurijoje [[nepotizmas]] vėl suklestėjo. Jo valdymo laikotarpiu buvo pastatyta [[Šventojo Petro bazilika|Šv. Petro bazilikos]] kolonada. Užsienio politikoje palaikė [[Ispanija|Ispanijos]] pretenzijas į [[Portugalija|Portugaliją]], rėmėsi [[Jėzuitai]]s, konfrontavo su [[Prancūzija|Prancūzijos]] ministru pirmininku, kardinolu [[Giulo Raimondo Mazzarino|Dž. Mazariniu]].
