XIII amžiaus 2-as dešimtmetis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 71:
Tai buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
* Žiemą 1500 lietuvių būrys nužygiavo per užšalusią Baltijos jūrą į estų gyvenamą Saremos salą. [[Henriko Latvio kronika|Henriko Latvio kronikoje]] „Liaudį jie mokino mirti, / Ir moteris, ir vyrus, / Jei tik pabėgt nespėjo.“… „Jaučius, žirgus, moteris ir vyrus / Jie didžiuodamiesi varė.“ Lietuvos jie nepasiekė, nes vokiečiams subūrus latvius ir lyvius, žygyje išsekę lietuviai buvo nesunkiai sudoroti: „Mirtį jie tenai surado. Juos ten smeigė mušė, / Tai buvo išties nesunku.“
* '''[[Balandžio 16]]''' d. popiežius Honorijus III Gniezno arkivyskupui liepia Prūsijos krikščioniams ginti panaudoti net tuos riterius, kurie yra pasižadėję ginti Šv. Žemę.
* '''[[Gegužės 5]]''' d. popiežius Honorijus III Prūsijos vyskupui Kristijonui leido Prūsijos misijoms rinkti aukas. Lenkijos ir Pamario tikinčiuosius, negalinčius vykti į Šv. Žemę, ragino ginti krikščionius Prūsijoje. Tą patį įsakė ir Mainzo tikintiesiems. Riteriai buvo atleisti nuo įžadų vykti į Šv. Žemę, jei pasižadėjo ginti Prūsijos krikščionis.
* '''[[Birželio 15]]''' d. [[popiežius]] Honorijus III savo bulėje skelbia tiesioginį kryžiaus karą lietuviams ir prūsams ir maloniai prižada iš anksto visiems, kas dalyvaus, „nuodėmių atleidimą, kaip žygiuojantiems į Jeruzalę“. Taip pat draudžia jiems pardavinėti druską, metalą ir šarvus.
* [[Konradas I Mazovietis]] surengė lenkų kunigaikščių kryžiaus žygį prieš prūsus.
* [[Livonijos kronika]]
=== 1219 ===
| |||