Atverti pagrindinį meniu

XIII amžiaus 2-as dešimtmetis

ĮvykiaiKeisti

    Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

1211Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • „…ir prasidėjo didelis maras visoje Livonijoje. Žmonės ėmė sirgti ir mirti, ir išmirė didžioji tautos dalis,…“ (Henrikas Latvis, Hermanas Vartbergietis. Livonijos kronika).
  • Jersikos dalis, vadinta „Latvia“ (terra, quae Lettia dicitur), kuri buvo perleista Rygos bažnyčiai, buvo padalinta tarp Rygos vyskupo ir Livonijos ordino.
  • Liepos 25 d. Rygos vyskupas Albertas fon Bukshevden pradėjo Rygos katedros (Rīgas Doms) statybą ir įkūrė pirmą Livonijoje mokyklą (Rīgas Doma skola).
  • Henriko Latvio Livonijos kronikoje rašoma, kaip po nepavykusios pavaldaus Ordinui lyvių vado Kaupo Turaidos pilies apgulties kuršiai, „surinkę savo užmuštuosius, grįžo prie laivų ir, persikėlę per Dauguvą, tris dienas ilsėjosi, degino žuvusiuosius ir raudojo jų.“

1212Keisti

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Lenkų vienuoliai stato pirmą vienuolyną prie prūsų Pomezanijos, prasideda taikus krikštas. Tačiau prasidėjo ir pirmi kariniai susirėmimai su prūsais prie šiaurinės Mozovojos.
  • Lietuviai atėjo į Koknesę «ir prašė taikos ir praleisti pas estus». Ordinas praleido juos į dar nepavergtą Sakalą.
  • Polocko kunig. Vladimiras pasirašė taiką su Rygą, nes norėjo pasinaudoti Ordino kovomis prieš Lietuvą.

1213Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 20 d. popiežius Inocentas III specialiame laiške paskelbė, kad Rygos vyskupystė tiesiogiai pavaldi jam.
  • Lietuviai atsisakė nuo taikos su Livonijos ordinu, už Dauguvos upės apiplėšė latvių žemę ir su grobių grįžo. Atsakydami livoniečiai irgi surengė žygį į lietuvių ir sėlių žemes. Tada lietuviai vėl suruošė žygį į lyvių žemę, bet buvo sumušti.
  • Kuršiai nusiaubė Skandinavijos pakrantes. Tuos laikus mena vietovė Bornholmo salos rytiniame krašte iki šiol vadinama „Kuršių kiemu“.
  • Lietuvos kunig. Dangerutis sudarė sąjungą su Didžiojo Novgorodo kniaziumi (kunigaikščiu) Mstislavu Narsiuoju, tačiau grįžtant namo Dangerutis pakliuvo į kalavijuočių nelaisvę ir, įkalintas Cėsių pilyje, „persismeigė kalaviju“. (Livonijos kronika)
  • Spalio mėn. popiežius Inocentas III pasirašo 5 dokumentus, kuriuose stiprinama kurijos valdžia Baltijos kraštuose.
  • Pskovo metraščiuose minima, kad pskoviečiai išvarė „nuo savęs“ lietuvių kunig. Vladimirą Toporeckį. Jis buvo Novgorodo kunig. Mstislavo Udatnojo brolis.
  • Novgorodo pirmasis metraštis rašo, kad „bedievė Lietuva užpuolė Pskovą, sudegino ji ir pridarė daug blogio“.

1214Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Lietuvos kunig. Stekšys (Steksė) užmuštas šalia Lielvardės per ataką prieš Livoniją.
  • Naugarduko kunig. (sen. germ. „kuningaz“) Ringaudas (Ryngold), Dausprungo ir Mindaugo tėvas, buvo pirmasis paskelbtas Lietuvos karaliumi (iki ~1238 m.). („Lietuvos ir Žemaitijos kronika“) Ringaudas buvo pirmasis valdovas, suvienijęs visas Aisčių gentis į ryžtingai veikiančią karinę sąjungą.
  • Kunig. Visvaldis atsisakė siųsti savo karius prieš lyvius, todėl Jersika dar karta buvo kryžiuočių sudeginta.
  • Vokiečių pirkliai perėmė latvių kunigaikščių įkurta Jersikoje prekybos punktą prie Dauguvos.
  • Lietuviai surengė didelį antpuolį į Novgorodo ir Pskovo žemes.

1215Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Didžioji laisvių chartija Anglijoje.
  • Badas Rusijoje. Pasinaudodamas nederliumi Novgorodo žemėje, Perejaslavlio kunig. Jaroslavas Vsevolodovičius užtverė visus prekybinius kelius, ir Novgorode prasidėjo žiauriausias badas. Blokados pasekmės: daugelis novgorodiečių mirė nuo bado, daugelis paliko savo namus ir apsigyveno kaimyninėse šalyse; tėvai turėjo pardavinėti savo vaikus į vergovę europiečių pirkliams, kad išgelbėti jos nuo mirties iš bado.

LDKKeisti

1216Keisti

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Įkurtas dominikonų ordinas
  • Sausio 18 d. Kristijonas Olyvietis popiežiaus Inocento III laišku patvirtintas pirmuoju Prūsijos vyskupu. Vyskupijos centru tapo Olyvos vienuolynas Liubavos žemėse, kurias bažnyčiai dovanojo pasikrikštijęs prūsų genties vitingas Survabunas. Kristijonas rėmė kryžiaus žygius į Prūsiją.
  • Lietuviai nugalėjo prie Polocko.
  • Metų pab. Prūsų karinės ekspedicijos Mazovijoje, nuniokojo ir užėmė Kulmo miestą, užpuolė cistersų misijas ir sunaikino įkurta krikščiuonių bendruomenę.

1217Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kovo 3 d. popiežius Honorijus III Prūsijos vyskupui Kristijonui leido krikščionių pagalba ginti misijas ir, einantiems kovoti su pagoniais, suteikia Jeruzalės piligrimų atlaidus.
  • Persikėlę per Nemuną lietuviai atstato totorių sudegintą Naugarduko pilį. Ekspansija prasideda nuo Jotvingiu, praktiškai be kovos jie užima Gardiną, Brestą, Drohičą. Išžudytos rusų diduomenės vietą užima lietuvių diduomenė. Žemaičių karvedys Erdvilas – Naugarduko kunigaikštis, valdo tarp Dniepro ir Pripetės: Naugarduką, Brestą ir Jotvingiją.
  • Žemaičių karvedys Vykintas įsiveržia vaduoti pavergtų latvių, užpuola Pskovo, Naugardo apygardas, jas nuniokoja ir su daugybe belaisvių sugrįžta Kernavėn.
  • Kunig. Živinbudas įsiveržia Mozūrijon, vėliau Lenkijoje nuniokoja Kulmijos kraštą, apgula Mozūrijos sostinę Plocką. Mozūrų valdovui Konradui apmokėjus karo išlaidas lietuviai atsitraukia. (Bychovco kronika)
  • Konradas I Mazovietis Popiežiaus Honorijaus III palaimintas, surengė lenkų kunigaikščių kryžiaus žygį prieš prūsus.
  • Rugsėjo 21 d. Livonijos kariuomenė su lyviais ir latgaliais sudavė estų provincijų koalicijai triuškinanti pralaimėjimą mūšyje prie Viljandi.
  • Lietuviai plėšė Polocko apylinkės, bet buvo kunig. Mstislavo Dovydovičiaus sumušti.

1218Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Žiemą 1500 lietuvių būrys nužygiavo per užšalusią Baltijos jūrą į estų gyvenamą Saremos salą. Henriko Latvio kronikoje „Liaudį jie mokino mirti, / Ir moteris, ir vyrus, / Jei tik pabėgt nespėjo.“… „Jaučius, žirgus, moteris ir vyrus / Jie didžiuodamiesi varė.“ Lietuvos jie nepasiekė, nes vokiečiams subūrus latvius ir lyvius, žygyje išsekę lietuviai buvo nesunkiai sudoroti: „Mirtį jie tenai surado. Juos ten smeigė mušė, / Tai buvo išties nesunku.“
  • Balandžio 16 d. popiežius Honorijus III Gniezno arkivyskupui liepia Prūsijos krikščioniams ginti panaudoti net tuos riterius, kurie yra pasižadėję ginti Šv. Žemę.
  • Gegužės 5 d. popiežius Honorijus III Prūsijos vyskupui Kristijonui leido Prūsijos misijoms rinkti aukas. Lenkijos ir Pamario tikinčiuosius, negalinčius vykti į Šv. Žemę, ragino ginti krikščionius Prūsijoje. Tą patį įsakė ir Mainzo tikintiesiems. Riteriai buvo atleisti nuo įžadų vykti į Šv. Žemę, jei pasižadėjo ginti Prūsijos krikščionis.
  • Birželio 15 d. popiežius Honorijus III savo bulėje skelbia tiesioginį kryžiaus karą lietuviams ir prūsams ir maloniai prižada iš anksto visiems, kas dalyvaus, „nuodėmių atleidimą, kaip žygiuojantiems į Jeruzalę“. Taip pat draudžia jiems pardavinėti druską, metalą ir šarvus.
  • Konradas I Mazovietis surengė lenkų kunigaikščių kryžiaus žygį prieš prūsus.
  • Livonijos kronika mini lietuvius buvus prie Pskovo.

1219Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Pasirašyta Lietuvos ir Žemaitijos sutartis su Haličo – Volynės kunigaikščiu. Iš šios sutarties matyti, kad Žemaitijoje stipriausi kunigaikščiai buvo Gedvilas ir Vykintas, savo valdas turėję vakarinėje arba pietinėje Žemaitijos dalyje. Iš Lietuvos pusės ją sudarė tarp vyresniųjų pirmasis įrašytas Lietuvos kunig. Živinbudas. (Volynės metraštis)
  • Konradas I Mazovietis surengė lenkų kunigaikščių kryžiaus žygį prieš prūsus.
  • Livonijos kronika mini lietuvius buvus prie Mežotnės. Žiemgaliai sąjungoje su lietuviais užėmė pilį.
  • Su Danijos karaliaus Valdemaro II Nugalėtojo pagalba latvių sukilimas užgniaužiamas. Estų krašte Valdemaras užėmė Talino pilį ir iš ten kariavo su estais ir latviais. Simonas Daukantas rašė, kad tais pat metais pagonių krikštyti atvyko ir „žvedai“ (švedai).
  • Karaliaus Rimgaudo vyriausias sūnus Dausprungas įvardijamas kaip Lietuvos žemės kunigaikščių (m. ~1235 m.).
  • Novgorodo kunig. Vsevolodas Mstislavičius su 16 tūkst. kariuomenė ėjo prieš vokiečius ir lyvius prie Vėndeno (Cėsys) ir grįžo su pergalė.

1220Keisti

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Žiemą Lietuvą užpuolė Černigovo žemė. Černigovo kunig. Mstislavas Sviatoslavičius grįžtančius pavijo, sumušė ir atėmė grobį. (Kijevo metraštis)
  • Kunigaikštis Živinbudas pasiuntė sūnų Kukovaitį atremti rusų puolimą prie Naugarduko, o pats Bresto apylinkėse mūšyje prie Jaseldos upės sunaikino Kijevo kunigaikščio Mstislavo Romanavičiaus kariauną. (Bychovco kronika)
  • Lietuvių, jotvingių ir galicijos rusinų jungtinė karinė ekspedicija pasiekė Liubliną ir net iki Krokuvos, grįžo su dideliu grobiu.
  • Atsiliepdami į Popiežiaus raginimą, Prūsijos pajūryje išsilaipino Kalatravos (Сalatrava) ordino riteriai iš Ispanijos ir pradėjo kovą su prūsais. Bet jie nesugebėjo pakeisti situacijos, žuvo.
  • Mazovijos kunigaikštis Konradas I Mazovietis su kitais lenkų kunigaikščiais surengė žygį atkariauti Kulmą. Kulmo žemė tapo lenkų ir prūsų mūšių lauku, daugelis gyventojų kraštą paliko.
  • Kalavijuočiai bandė įsitvirtinti žiemgalių Mežuotnės pilyje, kunigaikštis Viesturas ieškojo lietuvių pagalbos. (Henriko Latvio kronika)
  • Estijoje ir Livonijoje valdžia buvo suteikta Danijos karaliui Valdemarui II, kuris pasisakė prieš Livonijos žmones ir vyskupą Albertą fon Bukshēvdensą.