Padniestrė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 45:
== Istorija ==
{{main|Moldavijos ATSR}}
Istoriškai Dniestro upė buvo tradicinė riba, atskyrusi [[Dakija|Dakiją]] (vėliau [[Rytų romanų kalbos|rytų romanų kalba]] kalbėjusius [[moldavai|moldavus]]) vakaruose nuo [[Skitija|Skitijos]] (vėliau slaviškos [[Rusia|Rusios]]) vakaruose. Dabartinės Padniestrės teritorija iki XIX a. vystėsi kaip [[Podolė]]s ir [[Ponto stepės istorija|stepės]] ([[Edisanas|Edisano]]) dalis. Čia vyravo [[slavai]] ir [[tiurkai]].
Iki XX a. pradžios Padniestrės teritorija buvo [[Moldovos kunigaikštystė]]s, vėliau [[Besarabija|Besarabijos]] regiono sudėtinė dalis. Prielaidas atsirasti Padniestrės teritorijai sudarė tai, kad šis kraštas po [[I pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] liko Rusijos, vėliau [[TSRS]] dalimi, kai tuo tarpu likusioji Moldovos ir Rumunijos teritorija tarpukario laikotarpiu buvo suvienyta į Rumunijos valstybę. Ši moldavų/rumunų gyvenama dalis TSRS buvo traktuojama kaip [[Moldavijos ATSR]].▼
XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje tiek Podolė, tiek Edisanas atiteko [[Rusijos imperija]]i (kaip ir dalis [[Moldavijos kunigaikštystė]]s, vadinamoji [[Besarabija]]). Dėl Rusijos tautinės politikos iš krašto buvo priverstinai iškeldinami musulmonai [[nogajai]], o vietoj jų atkeldinamos krikščioniškos tautos: [[ukrainiečiai]], [[rusai]] ir ypač [[moldavai]] iš už anapus Dniestro. Pastarieji šiame krašte palaipsniui ėmė sudaryti gyventojų daugumą.
[[1941]]–[[1944]] m. prie [[Ašis|Ašies]] prisijungusi [[Rumunija]] kontroliavo teritoriją tarp [[Dniestras|Dniestro]] ir [[Pietinis Bugas|Bugo]] su administraciniu centru [[Odesa|Odesoje]]. [[1943]] m. 185 tūkst. Rumunijos ir Ukrainos žydų buvo deportuota, nužudyta ar įkalinta koncentracijos stovyklose, įkurtose daugiausia dabartinės Padniestrės teritorijoje.▼
▲
Po [[II pasaulinis karas|II pas. karo]] Rusijai nuo Rumunijos vėl atplėšus [[Besarabija|Besarabiją]], ši buvo paversta [[Moldavijos TSR]], į jos teritoriją integruota ir buvusioji Moldavijos ATSR. Sovietų valdžia nužudė ir/ar įkalino [[gulagas|gulaguose]] tūkstančius rumunų/moldavų. Turtingi moldavų valstiečiai buvo ištremti į [[Kazachstanas|Kazachstaną]] ir [[Sibiras|Sibirą]]. Į Rytus nuo Dniestro gyveno daugiausia etninių mažumų, todėl ši teritorija puoselėjo skirtingą nuo likusios Moldavijos tapatybę. Tai labai išryškėjo [[perestroika|perestroikos]] metais, kada Moldovoje pradėjo aktyviai reikštis įvairūs patriotiniai, nepriklausomybės, prorumuniški ir net etnocentristiniai šovinistiniai judėjimai (Liaudies Frontas – ''Frontul Popular din Moldova'').▼
▲Nors Padniestrė tradiciškai nebuvo laikoma rumunų/moldavų etnine žeme, tai, kad joje vyravo rytų romanai, didino [[Rumunijos karalystė]] ambicijas regiono atžvilgiu. [[1941]]–[[1944]] m. prie [[
▲Po [[II pasaulinis karas|II
1991 m. [[Moldova]]i paskelbus nepriklausomybę, – Padniestrė paskelbė savo nepriklausomybę, siekdama prisijungti prie Rusijos. Po kelerius metus trukusių nedažnų Liaudies Fronto ir separatistų susirėmimų, 1992 kovo 2 d. kilo Moldovos ir Padniestrės karas. Kovoms stiprėjant, užsilikę TSRS armijos daliniai įsikišo į konfliktą, paleisdami ugnį į Moldovos kariuomenę. Karas [[liepos 21]] baigtas paliaubomis, po kurių Padniestrės teritorijos statusas liko neišspręstas.
| |||