Upė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Upė''' – didelė natūrali [[Vanduo|vandens]] tėkmė, tekanti pastovia pačios išgraužta ''­ ''[[vaga]] sausumos paviršiumi<ref>Gintaras Valiuškevičius. Upė. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], T. XXIV (Tolj - Veni). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013, 848 psl.</ref>. Upė teka nuolydžio kryptimi, veikiama sunkio jėgos. Paprastai šiupę tėkmėmaitina yrapaviršiaus maitinamabei išpožemio vanduo ([[krituliai|krituliųkrituliai]], [[Versmė|šaltiniųšaltiniai,]] arba [[ledynas|ledynųledynai]] tirpsmo vandens ir smulkesniųsmulkesnės upiųupės bei upokšnių.upokšniai), Upėsatitekantis srovėsiš suklotos sąnašos yraupės ''­''[[aliuvisBaseinas (hidrologija)|baseino]]. DaugelisDauguma upių įteka arba į kitas upes, arba į [[ežeras|ežerus]], arba [[jūra]]s. NedidelėDalis upių dalis išnyksta [[Dykuma|dykumose]] arba puriose uolienose. Upės pradžios vieta vadinama ''­ ''[[ištaka]]; vieta, kur ji įteka į kitą vandens objektą – ''­ ''[[Žiotys (anatomija)|žiotimis]]. Įtekėjimo į jūrą vietose didelės upės sudaro [[delta]]s arba [[estuarija]]s. Krisdamos nuo kietos uolienos atbrailų upės virsta [[krioklys|kriokliais]]. Upės srovė dažnai sukloja [[Aliuvis|aliuvio]] sąnašų sluoksnį. Pagrindinė upė, į ją įtekantys [[Intakas|intakai]], šių intakų intakai ir t.t. sudaro [[upynas|upyną]].