Asamų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Žyma: Žyma: Galimi keiksmažodžiai |
||
Eilutė 89:
|''khavani'' (gremžtuvas)
|}
Asamų kalboje yra nemaža substratinių ir adstratinių žodžių iš aplinkinių neidoeuropietiškų kalbų: [[khasių kalba|khasių]], [[mundų kalbos|mundų]] ([[austroazijinės kalbos|austroazijinės]]), [[malajų kalbos|malajų]] ([[austronezinės kalbos|austronezinė]]), [[ahomų kalba|ahomų]] ([[tajų šeimos]]), [[bodų kalba|bodų]] ([[tibetiečių-birmiečių kalbos|tibetiečių-birmiečių]]). Šie žodžiai dažniausiai apibūdina gyvosios gamtos objektus (augalų, gyvūnų pavadinimai), buities reikmenis, giminystės žodžius, vulgarybes.
{|
| width=50%|
{|class="wikitable"
|+ Neidoeuropietiškas substratas asamų kalboje
|-
!Asamų kalba
!Malajų kalbos
|- style="text-align:center;"
|''ata'' (senelis)
|''ata, atar'' (senelis)
|- style="text-align:center;"
|''amai'' (mama)
|''amai'' (mama, teta)
|- style="text-align:center;"
|''beti'' (mergaitė)
|''betina'' (mergaitė, moteris)
|- style="text-align:center;"
|''bet'' (burna)
|''beto'' (veidas)
|- style="text-align:center;"
|''da`l'' (šventykla)
|''dol'' (namas)
|- style="text-align:center;"
|''kerketuwa'' (voverė)
|''ker, kekah'' (voverė)
|- style="text-align:center;"
|''lao-pani'' (likeris)
|''lau'' (švarus vanduo)
|-
!Asamų kalba
!Ahamų kalba
|- style="text-align:center;"
|''buranji'' (istorija)
|''buranji'' (metraštis)
|- style="text-align:center;"
|''karen'' (rūmai)
|''karan'' (rūmai)
|- style="text-align:center;"
|''cen'' (plaukas)
|''can'' (plaukas)
|- style="text-align:center;"
|''jenga'' (nemaloni padėtis)
|''jen'' (blogai jaustis)
|}
Neindoeuropietiškų pavadinimų gausu Asamo vietovardžiuose – pirmi skiemenys ''kam'', bei paskuriniai ''ta, ti'' dažnai leidžia spėti austroazijinę kilmę – Kamata, Kamarupa, Bakata, Dipota ir kt. Austroazijinių kalbų skiemenys, reiškiantys žemę (''ta, te, teh, tik, tyek'') dažnai pasitaiko vietovardžiuose kaip ir reiškiantys vandenį (''ho, hong, ong, taya, tiu, tu, du, diu, lao''). Juos neša daugelis krašto upių – ''Tihu, Tipam, Tiyak, Dihong, Dibong, Dichang'', vietinis Brahmaputros pavadinimas yra ''Lohita'', kuris bus kilęs iš ''Lao-tu''. Ahomų kalbos vandenį reiškianti šaknis ''nam'' sutinkama pavadinimuose ''Namti, Namrup, Namdang''.
== Fonetika ==
Asamų kalba turi mažiau garsų nei turi sanskrito [[fonetika|fonetikos]] pagrindu sudaryta abėcėlė. Palataliniai garsai ''c, ch'' kaip ir cerebraliniai ''ṭ, ṭh'' tariami kaip dentaliniai ''t, th''. [[Sibilantai]] žodžio pradžioje tariami kaip ''x'', o kitur – kaip ''h''. Kur išlaikytas sibilanto garsas, rašoma ''c''. Balsių tarime neskiriamas ''i'' ir ''u'' ilgumas, nėra balsių ''r̥'' ar ''ḷ''.
Vakarų Asamo tarmėse (Kamarupi) [[kirtis]] dažniausiai būna pirmajame skiemenyje, tuo tarpu rytinėse tarmėse – priešpaskutiniame skiemenyje.
== Rašto sistema ==
| |||